Kaip rašo DELFI.lv, jei merginai 20 metų, žilas plaukas tikrai nėra senatvės požymis. Plaukai praranda pigmentą dėl daugybės priežasčių: stresas, paveldimumas, netgi užteršta aplinka ir t. t.
Šiaip ar taip, mintys apie senatvę nedaro mūsų laimingais. Deja, sulaukus 60-ies, mažai kas atrodo patraukliai.
Toli gražu ne visiems pavyksta gražiai pasenti, priešingai nei vynui, kuris su metais tampa vis geresnis ir geresnis. Vyresnių damų veidus išvagoja raukšlės, kūnai netenka stangrumo, ima streikuoti sveikata – dusulys, radikulitas, nemiga ir kiti „gyvenimo džiaugsmai“.
Žiūrime į mamas, seneles ir suprantame, kad ateis diena, kai nebeužbėgsime laiptais į penktą aukštą ir pradėsime pirkti kremus nuo raukšlių. Šios mintys gąsdina, o senatvė atrodo tarsi gyvenimo pabaiga. Bet psichologai tikina – viskas mūsų galvoje, branda – gyvenimo etapas, kaip ir vaikystė, jaunystė. Neatrodysite prasčiau, tiesiog atrodysite kitaip, tad reikia išmokti ramiai vertinti senatvę, kad atsidžiaugtumėte jaunyste ir su šypsena sutiktumėte naują gyvenimo tarpsnį.
Senatvė – ne liga
Visų pirma, reikia suprasti, kad senėjimas – natūralus procesas, kuris neaplenks nė vieno. Tai ne liga ar kas nenormalaus, todėl pamačiusios veidrodyje pirmą raukšlelę, pagalvokite, kad dabar reikės labiau rūpintis oda. Jokiu būdu nesikrimskite – stresas, depresija ir nusivylimas yra pačios baisiausios ligos, kuriomis galima susirgti iš baimės pasenti.
Senatvė nėra prarastas patrauklumas
Taip, jaunos merginos traukia vyrus švelnia oda, liauna figūra, bet pažvelkite į savo mamą ar vyresnę kolegę – argi galima sakyti, kad su amžiumi jos prarado grožį?
Ne, nes vyresnių moterų grožis kitoks. Jų žvilgsnis kupinas ramybės, išminties (bent jau daugumos), o jų šypsenos tokios žavios, kad aplinkiniams irgi norisi šypsotis. Neverta bijoti senatvės ir baimintis, kad neteksite grožio. Ko reikia bijoti, tai prarasti interesą savimi rūpintis.
Deja, sulaukusios tam tikro amžiaus daugelis moterų puošiasi ne suknelėmis, o beformiais maišais, visiškai atsisako makiažo ir pačios stoja į senučių gretas. Visada prisižiūrėkite, tada nereikės baimintis.
Senatvė – ne bausmė
Stebėtina, kad daugeliui moterų atrodo, jog senatvė – bausmė už pašėlusią jaunystę. Neva pasidžiaugei gyvenimu ir gana, dabar sėdėk su bičiulėmis ant suoliuko ir liūdėk dėl prabėgusių metų. Kad jau taip, reikėtų laikyti jaunystę bausme už nerūpestingą vaikystę. Pabėgiojai su bendraklasiais per pertraukas, pasivažinėjai rogutėmis, o dabar – katorga: dirbk, gimdyk vaikus, juos auklėk ir žiūrėk, kaip jie važinėjasi rogutėmis ir bėgioja po kiemą. Kas per niekai? Kiekvienas gyvenimo etapas savaip gražus. Senatvėje jus sups mylintys vaikai ir anūkai. Galėsite atsikvėpti nuo darbo, pasišvęsti tam, kam anksčiau stigo laiko.
Senatvė nereiškia, kad reikės sėdėti be veiklos
Dauguma krūpteli vos išgirdusios žodį „pensininkė“. Jei nesinori sėdėti be darbo, neverta liūdėti iš anksto ir jau dabar stvertis už galvos ir įsivaizduoti, kaip ištisomis dienomis sėdėsite namuose ir neturėsite ką veikti. Kas sakė, kad išėjęs į pensiją žmogus automatiškai praranda darbingumą? Nieko panašaus, tai nereiškia, kad žmogus pensijoje netenka energijos ir noro dirbti.
Dėl amžiaus nepriima į darbą? Irgi ne bėda. Apsidairykite – daugelis tik pensijoje pagaliau ima veikti tai, apie ką svajojo visą gyvenimą. Kažkas užsidirbo pomėgiui, kiti tampa laisvai samdomais darbuotojais, treti pradeda savo verslą.
Sakoma, jaunystės grožis – gamtos dovana, o grožis senatvėje – pačios moters darbas. Taigi pradėkite savimi rūpintis nuo jaunystės, kad įžengtumėte į brandesnį etapą pakelta galva. Mokykitės visur įžvelgti grožį, tada ir brandus amžius bus gražus.
