Matyt, kaip ir daugelis tėvai apvažiavo keletą įmonių, kurios prekiauja granito gaminiais ir atlieka darbus kapinėse. Variantą už prieinamą kainą jau kaip ir buvo suradę, bet kažkokia nelemta jėga tėvelius dar nuvedė į kapines – mama norėjo pažiūrėti, ar nenuvyto neseniai sodintos našlaitės. Ten prie besitvarkančių tėvų priėjo netoliese besidarbavę vyriškiai ir pasiteiravo, ar tėvai nenorėtų sutvarkyti kapavietes, jie kaip tik dirba šalia ir mielai sutiktų rekonstruoti mūsiškę, o ir pinigėlių paprašytų mažiau, nei kiti. Tiesa, vyrai užsiminė dirbantys patys sau, jokios įmonės neatstovauja, tačiau taip pat suteikia garantijas, o ir kainos pas juos mažesnės, nes nereikia mokėti daug mokesčių už darbuotojus ir pan.
Tėvai pasiūlymu susidomėjo, netgi apžiūrėjo kelias meistrų darytas kapavietes. Jos buvo įrengtos išties nepriekaištingai. Tėvai užsiminė, kad jau kaip ir sutarė su viena įmone, kuri užsiima tokiais pačiais darbais, tačiau dar pasiteiravo, kokia būtų darbų kaina pas šiuos meistrus, o ji pasirodė esanti visu 1000 litų mažesnė.
Nors tėvai ir neskursta, tačiau tokia potencialiai sutaupytų pinigų suma taip pat pasirodė svari, o ir meistrai labai malonūs, iš pažiūros tvarkingi bei kultūringi, taip pat žadėjo darbus atlikti per 2 savaites, o ne per 1,5 mėn. Tiesa, kad kapavietė būtų sutvarkyta greitai, o ir susitarimas būtų tvirtas, reikia palikti 2000 litų avansą. Tėvams toks prašymas nepasirodė keistas, nes avanso prašė ir visos įmonės, kuriose lankėsi.
Sutarties meistrai siūlė nepasirašyti, nes visada dirba žodinio susitarimo pagrindu – jie esą paprasti žmonės. Užtenka pasikeisti telefono numeriais ir sutarti dėl konkrečių datų. Nežinau, kaip taip atsitiko, tačiau tėvai kapinėse sutiktiems vyrams paliko sutartą avansą – 2000 litų ir nepasiėmė daugiau nieko, tik vieno iš jų telefono numerį. Po savaitės tėtis norėjo pasiteirauti, kada bus pradėti darbai, tačiau „meistro“ telefonas buvo išjungtas, toks jis yra jau daugiau kaip du mėnesius. Tėvai ne kartą važiavo į kapines, vildamiesi, kad ras kapavietę jau sutvarkytą arba sutiks ten tuos vyrus, tačiau nieko panašaus neatsitiko. Dabar tėvai ir patys negali atsistebėti savo patiklumu.
Nors žmonės jie jau nebe jauni, tačiau tikrai šviesaus proto. Tie 2000 litų - tikrai ne pasaulio pabaiga ir ne paskutiniai pinigai, tačiau protas atsisako suprasti, kaip galima tokias aferas daryti kapinėse? Kur dingo žmonių moralė ir sąžinė? Kaip galima pelnytis mirusių žmonių ir jų giminaičių skausmo sąskaita?
Šiuo savo laišku noriu perspėti visus, kad prieš pataupydami ir pirmam sutiktam nepažįstamajam atiduodami savo pinigus gerai pagalvotumėte. Tikrai ne visi, kurie gražiai ir maloniai bendrauja, tokie yra iš tiesų. Sukčiaus veidas gali būti labai geranoriškas ir patikimas, net ir kapinėse.