Buvo žaidžiamas priešpaskutinis ketvirtasis turas. Dublino „Aviva“ stadione susitiko lyderė Airija ir autsaiderė Italija, Edinburge – šeimininkė Škotija ir viena lyderių Prancūzija, o Londono „Twickenham“ stadione į aikštę išbėgo vieni iš lyderių Anglijos ir Velso regbininkai. Stadionai vėl buvo sausakimši – juose rungtynes stebėjo daugiau nei 200 tūkst. žiūrovų. Tad „Šešių nacijų taurėje“ ir toliau išlieka vienu labiausiai lankomu turnyru pasaulyje, kuriame žaidžia nacionalinės rinktinės.
Atmosfera „Twickenham“ stadione kai giedami himnai:
Airija – Italija 46:7
Vieni šių metų „Šešių nacijų taurės“ favoritų airiai savo žiūrovų akivaizdoje sutrypė italus. Nors rungtynių pradžia atrodė daug žadanti regbio gerbėjams, tačiau svečiai neatlaikė airių spaudimo, neprilygo jiems kokybe ir kapituliavo dar pirmąjame kėlinyje. Airija dominavo tiek pagal kamuolio valdymo laiką, tiek ir pagal žaidimą priešininko aikštės pusėje. Airiai net 76 proc. viso laiko pirmajame kėlinyje praleido italų pusėje, o antajame pagal šį rodiklį dar labiau padidino persvarą (83 proc.). Šeimininkai atliko pustrečio karto daugiau perdavimų už varžovus (iš viso – 258, o italai – 99).
Airių gretose nesustabdomai žaidė Jonathanas Sextonas, pelnęs 17 taškų, tarp jų – ir du žeminimai. Visgi daugiausia dėmesio „Aviva“ stadione susilaukė 13-tasis „žaliųjų“ numeris Brianas O‘Discollis. 35-erių metų veteranui tai buvo paskutiniosios rungtynės namų stadione atstovaujant Airijos rinktinei.
Tai – tikra regbio legenda, kuris net 140 kartų atstovavo Airijos ir britų bei airių „Liūtų“ rinktinei ir pagal šį rodiklį yra nepavejamas. Jis ilgą laiką buvo Airijos rinktinės, o kartą ir „Liūtų“ kapitonas (2005 m.). Daugelio regbio žinovų jis vertinamas kaip vienas geriausių 13-tu numerių kada nors žaidusių regbį. Jis tris kartus pripažintas geriausiu „Šešių nacijų taurės“ žaidėju (2006 m., 2007 m. bei 2009 m.), pelnė daugiausia žeminimų šių varžybų istorijoje. Po pergalės prieš italus stadione emocijos liejosi per kraštus, kai visi išvydo B. Discollio nuotrauką plevenant virš vejos.
Škotija – Prancūzija 17:19
Prancūzai šiose rungtynėse kovojo dėl galimybės laimėti „Šešių nacijų taurę“, o škotai siekė apginti savo garbę. Po gėdingo pralaimėjimo anglams savo žiūrovų akivaizdoje jie privalėjo pagerinti savo žaidimą. Tai jie ir padarė. Jie netgi galėjo laimėti, daugelyje žaidimo momentų žaidė geriau už svečius, tačiau viskas baigėsi taip, kaip italams prieš kelias savaites. Tose rungtynėse škotai sudraskė italų širdis paskutinėmis sekundėmis pelnydami 3 taškus tiksliu smūgiu iš žaidimo. „Murrayfield“ stadione šį šeštadienį scenarijus buvo tas pats: šeimininkai galėjo laimėti, tačiau paskutinėmis akimirkomis svečiai pelnė 3 taškus ir paliko stadioną pakeltomis galvomis. Prancūzams sekasi rungtynių pabaigoje. Juk jie taip iškovojo pergalę prieš anglus pirmose šių metų rungtynėse. Tad iškovoję tris pergales, jie išlieka tarp realių pretendentų laimėti šių metų turnyrą.
Anglija – Velsas 29:18
Neabejotinai pagrindinės šio turo rungtynės. Nors galima teigti ir pagrindinės visų 2014 metų „Šešių nacijų taurės“ rungtynės. Pastarųjų dviejų turnyrų laimėtojas Velsas vyko į Londoną trokšdamas tik pergalės prieš jauną, bet ambicingą bei talentingą šeimininkų ekipą. Anglų žaidimas šiais metais gerėja su kiekvienomis rungtynėmis, tuo metu valai atrodo sunkūs ir nebe tokie įtikinami kaip buvo pastaruosius dvejus metus. Galbūt sunki vasara, kai dauguma jų žaidėjų buvo išvykę į sekinantį „Liūtų“ turą Australijoje šių metų vasarą, galbūt motyvacijos stoka, galbūt aštrumo trūkumas lėmė, kad jie skaudžiai pralaimėjo airiams, o sekmadienį ir anglams. Šiose dvejose rungtynėse jie nepelnė nė vieno žeminimo, vienintelis jų ginklas buvo taiklusis Leighus Halpfenny, pelnęs visus taškus smūgiais iš toli. Tai tik parodo, kad valams šiais metais trūksta tiek aštrumo puolant, tiek ir tikslumo. Pastarasis veiksnys buvo pagrindinis kovojant su anglais, kuris badė akis žiūrovams, o žaidėjams aikštėje neleido surengti pavojingų atakų. Taip žaidžiant prieš agresyviai nusiteikusius šeimininkus reiškė, kad Velsas neturi jokių galimybių iškovoti trečiojo iš eilės „Šešių nacijų taurės“ nugalėtojų vardo.
Nors rezultatas švieslentėje ir nerodo sutriuškinimo, tačiau vertinant žaidimą, anglai dominavo akivaizdžiai. Jie buvo tikslesni, jie buvo aštresni ir labiau troško pergalės. Stuarto Lancasterio auklėtiniai atrodė jau subrendę didelėms pergalėms. Owenas Farrellis sumaniai vadovavo žaidimui, Mikes Brownas aštriai atakavo, o Coutrney Lawesas žaidė itin naudingai ginantis. Būtent jis ir buvo išrinktas naudingiausiu rungtynių žaidėju, rezultatyviausiai aikštėje žaidė O.Farrellas pelnęs 19 taškų.
Anglai ne tik pasiekė principinę pergalę, bet ir iškovojo specialų „Trigubos karūnos“ („Tripple Crown“ – angl.) apdovanojimą už tris pergalės prieš britų bei airių ekipas. Dėl šio trofėjaus kovojama dar nuo 1883 metų, kai pagrindinis Europos regbio turnyras vyko tarp airių, anglų, škotų ir valų. Tie, kas laimi tris rungtynes tarpysavyje iškovoja „Trigubą karūną“. 24 kartus tai pavyko pasiekti anglams, 20 – valams, po 10 kartų airiams ir škotams.
Po šio savaitgalio kovų, mūsų laukia lemiamas sekmadienis, kuomet paaiškės 2014 m. nugalėtojas. Realiausiu pretendentu išlieka Airija dėl turimo taškų skirtumo (+81). Tad jeigu jie iškovoja pergalę Prancūzijoje – jie praktiškai jau galės kelti nugalėtojų taurę. Laimėjus prancūzams, taurę keltų anglai, kurie išvykoje sieks nugalėti italus. Neabejojama, kad jiems tai pavyks padaryti.
