Kino kūrėjų tandemas kviečia žiūrovus vėl nukeliauti į praeitį, į grėsmingą istorinį laikotarpį, kai vyrai reikalus aptardavo kumščiais ir kardais, o kraujo upėse ir mūšio laukuose gimdavo didvyriai ir ištisos imperijos.
Apie ką mes čia…
Mirus karaliui Leonidui ir jo galingiems spartiečiams, Graikijos likimas pakibo ant plauko. Galinga ir mirtį nešanti Persų karaliaus Kserkso armija artėja prie Atėnų sienų ir juos sustabdyti gali tik bendras admirolo Temistoklio ir spartiečių susivienijimas. Prasideda mūšis dėl viso senovės pasaulio likimo…
Kūrinio vidus
2007 metais filmui „300“ tapus tikru hitu niekas nė neabejojo, kad sulauksime tęsinio. Deja, jo laukti teko išties ilgai. Studijai sunkiai sekėsi perkelti tolesnius spartiečių ir graikų nuotykius, o kartu ir dėl tam tikrų problemų teko perkelti premjeros datą beveik visiems metams. Laukimas pasibaigė ir galime įvertinti naujausią istorinį epą, kuriame fikcija susipina su tikrove.
Gautas rezultatas net labai pakenčiamas, todėl galima teigti, jog kūrėjams pavyko perkelti tokią pačią atmosferą ir pirmtako dvasią į tęsinį, kuriame susipažįstame su naujais ir susitinkame senuosius herojus.
Filmo pasakojimas susideda iš dviejų dalių, o tai atrodo labai įdomiai. Filme iš arčiau susipažįstame su pačiu karaliumi Kserksu, kuris pirmame filme visiškai nebuvo atskleistas. Matėme tik Dievą, kuriam buvo pavaldi visa Persijos imperija. Šioje juostoje vaizdžiai pateikiamas jo gimimas, kuris vėliau tapo tikru prakeiksmu visai Graikijai.
Kartu matome ir įvykius, vykstančius po šlovingos 300 spartiečių mirties su karaliumi Leonidu priešaky. Šiek tiek chaoso įneša istorijos vystymasis, tačiau bendras filmo vaizdas itin malonus, nes gauname ne tik puikią istorijos pamoką, kuri tikroviškiau perkelia anų laukų įvykius, bet ir kupiną brutalaus veiksmo epą. Išties, filmo batalijos, laivų mūšiai ir karių susidūrimai verti dėmesio. To ir laukėme iš antrosios dalies. Čia daugiau „pavažiavusio“ ir negailestingo didvyrių pasirodymo kovojant su piktavaliais persais.
Pirmame filme buvo puikiai padirbėta su personažais, todėl įsimintinų veikėjų buvo kiekvienoje barikadų pusėje. Šį kartą situacija pakrypsta kita linkme, ir pačiais įsimintiniausiais filmo herojais tampa blogio imperijos pakalikai – karalius Kserksas ir jo ištikimoji ir pati išvaizdžiausia herojė, mirtį nešanti Artemisė. Kiekvienas veikėjas gavo papildomo žavesio dėl vaizdingo ir plataus pristatymo. Gėriečiai tuo pasigirti negali. Vienintelė Spartos karalienė Gorgo, kurią puikiai prisimename iš pirmosios juostos, atrodė įtikinamiausiai. Leonido pėdomis žengiantis Temistoklis neturi tiek parako, užsispyrimo ir pykčio, kuris valdė Spartos karalių. Nuo to filmo žavesys sumenksta. Pagrindinis herojus nusileidžia ne tik blogiukams, bet ir antraplanei veikėjai, kovojančiai jo pusėje.
Filmo dialogai irgi nėra tokie riebūs kaip buvo 2007 metais. Puikiai iki dabar prisimename Leonido šūkį „Tai Sparta!“, kuris tapo populiarių internetinių memų dalyviu. Šiame filme pasigirti tokiais galingais šūksniais niekas iš veikėjų negali. Kelios neblogos frazės sklinda iš Artemisės lūpų, tačiau ir jos po kažkurio laiko tampa silpnu filmo siužetinės linijos papildymu. Veiksmas ir istorinių įvykių atpasakojimo mišinys labiausiai padeda filmo žiūrimumui, todėl galima teigti, jog veiksmo plane juosta pasieks savo gerbėjus ir jie neliks nuskriausti.
Techninė juostos pusė
2007 metais kino ekranuose išvydus tokius nuostabius ir moderniai pateiktus efektus, susidūrimus stebėjome išsižioję, nes jie tikrai buvo nuostabūs ir naujoviški. Deja, to paties pasakyti apie naująjį filmą negalima. Mes jau visą tai matėme, tačiau, kaip bebūtų, filmo vizualinė pusė labai stipri ir neatsilieka nuo savo pirmtako, todėl pati atmosfera, būdinga pirmajai juostai, išlieka nepakitusi.
Trimatė erdvė filmui suteikė šarmo, jis tapo gyvesnis ir labiau pasiekiamas ranka, todėl, kaip ir visada, su gerais ir kokybiškais 3D efektais galima pasijusti visų įvykių epicentre. Studija nepasikuklino ir panaudojo geriausias technologijas, todėl konvertavimą galime laikyti pasisekusiu.
Garso takelio melodingumas labai primena pirmąjį filmą, todėl epinis juostos kontekstas dar labiau pabrėžiamas galingais skambesiais, kurie tokiems filmams reikalingi. Garso montažas epinių batalijų įkarštyje puikiai suderintas su muzikiniais kompozitoriaus sprendimais, todėl filmą žiūrėti yra vienas didelis malonumas.
Filmo montažas poroje vietų „sušlubuoja“, nes suderintas vaizdas pernelyg nusigręžia nuo pasakojamos istorijos principo, o tam tikrų veikėjų pristatymas atrodo lyg nukirptas ir nekokybiškai įklijuotas filmo momentas. Prisiminkime Kserkso iškilimą ir kas seka po jo.
Filme didžiausia darbą, kurio dėka vaizdžiai pamatome visas kruviniausias detalės, padaro operatorius. Puikūs kameros veiksmai padaro iš juostos įspūdingą epą, kuriame kruviniausios scenos sudaro stiprų pamatą. „Slow motion“ efektas, nors ir atrodo pasenusiai, vis dar stingdo kraują.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pradėkime nuo pačių įsimintiniausių ir filmui didžiausią žavesį suteikusių aktorių, kurie savo charizma užtemdė pagrindinį filmo veikėją, norintį prilygti Gerardui Batleriui.
Prancūzė Eva Green, kaip ir visada, atrodo dieviškai. Makabriškos būtybės įsikūnijimas perkeliamas iš stiprios perspektyvos, todėl filme matome ne moterį, o tikrą karo demoną, galintį prilygti ir pačiam Dievui Arėjui. Tai vienas iš nedaugelio aktorės veikėjų, taip kraugeriškai atrodančių ekrane, jog jai jaučiama simpatija.
Rodrigo Santoro, antrą kartą suvaidinęs karalių Kserksą, kaip ir tada, taip ir dabar atrodo lyg Dievas. Tai baisus ir mirtį nešantis personažas, kuris parodo dar didesnę neapykantą savo priešams. Blogio tarnas, kuriam turi paklūsti visi.
Sullivanas Stapletonas, kuriam atiteko pagrindinis juostos vaidmuo, prieš pagrindinį blogiukų duetą atrodo tragiškai. Jokios charizmos neturintis aktorius ekrane demonstruoja tik savo fizinę jėgą. Apie vaidybą kalbėti beprasmiška, nes jos čia įdėta minimaliai.
Karalienę Gorgo suvaidinusi Lena Headey šį kartą pasirinko kardą, o ne liežuvį, todėl ir ji pateikiama kaip stipri ir nesuvaldoma moteris, norinti apsaugoti savo valdas ir atkeršyti už vyro žūti. Tai malonus akimis personažas, kuriam pritrūksta tik vieno – daugiau laiko ekrane.
Pagrindinis kvartetas susidoroja su savo vaidmenimis, o juos papildantys kiti žinomi veidai turi tenkintis itin minimaliais pasirodymais filme, todėl jo metu nieko kito išradingo nepamatome.
Verdiktas
„300: imperijos gimimas“ – tai dinamiškas ir vietoje nestovintis fantastiniais elementais papildytas istorinis epas, kurio išorė, kaip ir pirmtake, žymiai patrauklesnė už pasakojimo turinį. Dar brutalesnis ir gyvybingesnis filmas tampa puikiu pramogai skirtu 2007 metų hito tęsiniu, kuriame žiūrovas galės mėgautis išradingesnėmis kovomis ir žymiai kokybiškesniais vizualiniais efektais.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10
Techninė juostos pusė – 9/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10
Bendras vertinimas: 8/10