1982 metų rugsėjo 19 dieną S. Fahlmanas sugalvojo, kaip kompiuteriu surinktame tekste būtų galima išreikšti savo emocijas: jis pasiūlė, kaip žymėti šmaikščias mintis ir pyktį ar liūdesį. Iš pradžių šypsenėlę ėmė naudoti tik Carnegie Mellon universiteto darbuotojai, tačiau ji greitai išplito ir po kitas mokslo įstaigas, o išplitus interneto naudojimui – ji tapo populiari daugelyje šalių.
Šiuo metu informatikos profesorius kuria žinių bazę „Scone“, naudodamasis semantiniu tinklu NETL, ir yra vienas iš „Pasaulinio komunikacijos forumo“ (angl. - World Communication Forum“), vyksiančio kovą Šveicarijos mieste Davose, pranešėjų.
- Jūs esate žinomas dėl pasiekimų įvairiose srityse, tačiau ar galėtumėte šypsenėles ženkliuką pavadinti žinomiausia savo idėja?
- Taip, tai labai keista, nes aš dariau pažangius mokslinius tyrimus su dirbtiniu intelektu daugiau nei 45-erius metus, bet esu geriausiai žinomas dėl nerimto komentaro bendrame kolegų susirašinėjimo tinkle 1982-aisiais, kurį man užtruko parašyti apie 10 minučių.
- Be šypsenėlės simbolio, ką dar galėtumėte įvardinti kaip didžiausius savo pasiekimus?
- Aš esu padaręs keletą svarbių indėlių pateikiant ir naudojant bendros nuovokos žinias kompiuterinėmis programomis, greitinant mokymosi procesą dirbtiniuose neuroniniuose tinkluose. Visas mano darbas kitų mokslininkų buvo cituojamas daugiau nei 8 tūkst. kartų, kas yra pakankamai didelis rodiklis mūsų srityje.
- Kokią pridėtinę vertę jūsų gyvenime padarė šypsenėlės sukūrimas?
- Smagu yra būti žinomam nors ir ne už patį svarbiausia savo darbą. Man tenka pabendrauti su žurnalistais iš viso pasaulio, o kartais mane pakviečia į tokias gražias vietas kaip Davosas pakalbėti apie šypsenėlės sukūrimą.
- Nesu tikras, kad galėčiau pareikšti, kad jos yra svarbios, manau, jos atlieką reikalingą funkciją, kai mums neformaliai bendraujant internetu reikia paprastai pasakyti „aš tik juokauju“ arba „aš esu rimtai supykęs“. Simboliai :-) ir :-( yra greitas ir paprastas būdas tai pasakyti ganėtinai universalia kalba.
- Kokių pokyčių jūs esate pastebėjęs komunikacijoje?
- Jei kalbėti apie apie komunikacijos pokyčius nuo 1982-ųjų, tai yra labai platus klausimas. Pasikeitė viskas, beveik neatpažįstamai. Tarptautiniai skambučiai anksčiau reikalavo didelių pastangų ir brangiai kainavo, dabar savo kišenėje turiu prietaisą su „Skype“ video skambučių galimybe. Socialiniai tinklai turi daugiau nei milijardą vartotojų. Spausdinti laikraščiai, žurnalai ir fizinės knygos artėja prie išnykimo, tačiau mes galime pasiekti visą juose esančią informaciją pateiktą geros rezoliucijos ir su spalvota grafika kišeninio dydžio prietaisuose. Taigi, greičiausia lengviau pasakyti, kas nepasikeitė.
- Kokios permainos laukia komunikacijos?
- Pateiksiu tik kelias idėjas: mes turėsime galimybę gauti tiesioginį pokalbių vertimą iš vienos plačiai naudojamos kalbos į kitą, o mūsų telefonai ir kameros galės išversti ženklus ir meniu, taigi kalbos barjerai išnyks.
Mes turėsime nuorodas išmanančius geros bendros nuovokos bibliotekininkus, kuriems galėsime užduoti klausimus ir gauti realius atsakymus, o ne sąrašą „Google” nuorodų, kuriuose yra naudoti tokie pat žodžiai, kaip mūsų klausime - su kai kuriomis šio proceso dalimis aš dirbu.
Jei pasenę autorinių teisių apsaugos įstatymai gali būti pataisyti, mes turėtume turėti neatidėliotiną prieigą prie bet kurioje vietoje išleistų knygų ir straipsnių, taip pat ir istorinių, išverstų į mūsų pasirinktą kalbą kartu su lengvu mechanizmu, kaip skaitytojas nedidelę sumą pinigų galėtų sumokėti autoriui.
- Kokia bus jūsų pagrindinė žinutė Davose vykstančiame „Pasauliniame komunikacijos forume“?
- Aš tik kalbėsiu apie tai, kaip :-) ir :-( emocijos buvo sukurtos, kaip jos kito ir sklido po visą pasaulį bei pateiksiu keletą minčių, kodėl jos taip išpopuliarėjo ir tapo ilgaamžiu „prekės ženklu“ net be komercinio užnugario.
Nesu tikras, ar tai bus mano kalbos perduodama žinia, bet pasidalinsiu keliomis mintimis. Tikėtina, kad simboliai plis ir prigis, jei jie yra intuityvūs ir iškart atpažįstami. Truputis keistumo, įmantrumo ir identifikacijos su grupe taip pat gali būti naudinga (kuriant simbolius - DELFI). O jei juos galima susieti su visuotine emocija, tai yra dar geriau. Verta prisiminti, jog niekada nežinai, ar nedidelis komentaras bei idėja taps žinomi, taigi verta turėti kopiją.
Apibendrinant, galiu pasakyti tiek: kai jūsų kūrinys tampa viešu, jūs nebegalite kontroliuoti, kaip jis kinta ir kus yra naudojamas. Kartais aš žinau, kaip jautėsi Daktaras Frankenšteinas.
- Ačiū jums už pokalbį.
