Galų gale pasiskirstyta: sudarytas tikslus planas ir grafikas. Tėtis pasiima jo išsiilgusį mažylį visam savaitgaliui. Mama leido... Kiek džiaugsmo vaikui! Ir, žinoma, slapta mintis: "O gal gi? Galbūt jie susitaikys!" Ir viskas vėl bus kaip ir anksčiau: prabundi sekmadienio rytą, tėtis paima tave tvirtomis rankomis ir iškelia iš lovos aukštai aukštai! Mama gamina kažką nepaprastai gardaus, jūs pusryčiaujate ir einate į zoologijos sodą, teatrą, apsipirkti ar tiesiog pasivaikščioti į parką.
Bet dabar viskas visai kitaip. Vaikas atsiduria tarp svetimų sienų, kur svetima nervinga teta rūpinasi savo mažyliu (kuriam kalasi dantys arba skauda pilvuką) ir neturi kada stengtis dar ką nors pamaloninti. Dvi slegiančias, niūrias dienas mažylis praleidžia svetimame bute, bijodamas pasakyti nereikalingą žodį ar paprašyti įdėti dar vieną šaukštą skanėsto pietums į jo lėkštutę. Ir tik ištrūkus su tėčiu į laisvę galima dūkti, smagiai pasijuokti ar tiesiog nuoširdžiai pasikalbėti. O pakalbėti labai norisi! Kodėl nepaklausus tėčio - juk jis visada viską žino: kodėl subyrėjo visas prieš tai buvęs pasaulis? Kodėl?
O pats tėtis? Juk jis irgi kenčia. Todėl, priimdama savo sutuoktinio vaiką, parodote, kad priimate jį kaip vyrą, mylite jį. Juo labiau, jei neturite bendrų vaikų, vyras gerbs jus, kaip motiną, atsižvelgdamas į tai, kaip elgiatės su jo vaiku.
Be abejo, sukurti gražius, glaudžius santykius su svetimu vaiku nėra taip lengva. Sunkiausia, jei nedegate noru to daryti. Lėtai, žingsnis po žingsnio. Norėtųsi, kad mažylis savaime pradėtų jausti jums simpatiją ir draugiškumą. Tačiau esant tokiai situacijai vaikai dažniausiai yra prislėgti ir elgiasi nenuspėjamai: užsidaro savyje ir kenčia; dauguma berniukų tampa šiurkštūs, agresyvūs, pradeda peštis su bendraamžiais. Pabandyk rasti su tokiu bendrą kalbą! Vis dėlto jei labai norėsite, nebijosite prisiimti už vaiką atsakomybės ir sieksite tapti jo draugu, būtinai pasiseks!
Tvirtybės išbandymas
Jei norite, kad jus ir vyro vaiką sietų meilė ir abipusis supratimas, apmąstykite šiuos momentus:
Pirmasis išbandymas tradiciškai prasideda nuo nepasitikėjimo ir įtemptų santykių įveikimo. Vaikui itin rūpi klausimas: o gal "ji" nori atimti iš jo tėčio numylėtinio statusą? Prasideda kova dėl valdžios ir įtakos tėtei. Bet jūs juk ne vaikas ir kaip vyresnė turite nusileisti mažyliui - neprovokuoti ir nekelti jam pavydo. Duokite suprasti, kad nepretenduojate į "sostą".
Liaukitės meilikauti, gerintis vaikui norėdama, kad vaikas jaustų jums simpatiją. Stenkitės tapti įdomi, elkitės taip, kad jis pats norėtų su jumis susidraugauti. Familiarumus ir šveplenimus pamirškite iš karto. Išsiaiškinkite, kas vaiką domina, kuo jis žavisi, į ką lygiuojasi. Pakerėkite jį tos srities žiniomis, kuria jis labiausiai domisi.
Psichologai tvirtina, kad esant tokiems santykiams pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti vyras, tėvas. Būtent jis turi rodyti vaikui pagarbių santykių su jumis pavyzdį ir kontroliuoti situaciją, o ne būti pasyviu stebėtoju. Kai kada suaugusiųjų ir vaikų santykiai grindžiami sugedusio telefono principu: vaikas jums gali pasakoti, kokiu žodžiu jus vadina, pravardžiuoja pirmoji žmona ir panašiai. Nekreipkite dėmesio į apkalbas. Parodykite, kad jums tai visiškai nerūpi. Vyras privalo pakalbėti su vaiku ir paaiškinti, kokios yra gero elgesio taisyklės.
Dauguma vyrų jaučia kaltę prieš paliktus vaikus. Tuomet jis gali persistengti: jūsų vaikui, ko gero, dovanos ne tokias brangias dovanas bei apdarus. Supraskite, kad vyras taip elgiasi ne dėl to, kad nemyli jūsų ar jūsų abiejų vaiko: tokiu būdu bando atpirkti kaltę. Vyrai retai moka išreikšti jausmus, todėl dažnai perka dovanas. Dėl šventos ramybės nepradėkite skrupulingai skaičiuoti, kiek jis išleido ne jūsų vaikui.
Jei jus užvaldė pavydas, itin svarbu išmokti suvokti savo jausmus. Dažnai esant tokiai situacijai moteris kremtasi iš pavydo pirmajai vyro žmonai ir jų vaikui. Negatyviai vertinamas gyvenimas, kuris buvo iki jūsų. Pavydite savo vyrui praeities: jie juk irgi džiaugėsi povestuvine kelione, laukėsi kūdikio, patyrė džiaugsmą jam gimstant... Bet jau nėra nei tos šeimos, nei tos meilės. Dabar jis myli jus ir gyvena kartu. Argi reikia pavydėti to, ko jau nėra?
