Moterys intuityviai žino, kad pagerėjusi išvaizda suteikia daugiau pasitikėjimo. Specialistai tam neprieštarauja. “Psichoterapijos konsultacijų centro” vadovė gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Živilė Paulauskienė sako, kad bent menkiausi teigiami išvaizdos pasikeitimai yra žingsnis, priartinantis ir kitokių problemų sprendimą.
Jos nuomone, tai, kaip žmogus vertina savo išvaizdą, yra susiję su savęs suvokimu. Pasitaiko, kad manekeniškos išvaizdos moteris nuoširdžiai guodžiasi esanti negraži. Ji sako veidrodyje matanti seną ir raukšlėtą veidą, o savo aplinkoje - tik labai jaunas ir gražias moteris. Kai ji žavisi jų išvaizda, pastarosios netiki jos nuoširdumu, juolab nesupranta ją graužiančio nerimo.
Psichoterapeuto konsultacijoje dažniausiai paaiškėja, kad savo grožio nesuvokianti moteris apskritai yra nelaiminga, mano, kad jos gyvenimas nenusisekė, eina veltui. Išsprendus vidines problemas, moteris nebesijaučia esanti negraži.
Kur kas dažnesni atvejai, kai moteris išties nėra tokia graži, kokia galėtų būti, jei pasistengtų. Tai daryti trukdo tos pačios vidinės problemos. Pakeitus išvaizdą, lengviau ieškoti gerų savo bruožų viduje, atkurti pasitikėjimą savimi, be kurio neįmanoma jaustis gražiai.
Maistas - ne tik alkiui numalšinti
“Pernelyg mažas svoris yra tokia pat problema, kaip ir antsvoris. Tačiau labai liesas žmogus dažniausiai nepastebi arba nenori to liesumo pripažinti. Turintieji antsvorį, atvirkščiai, linkę jį pervertinti. Dėl kelių nereikalingų kilogramų graužiamasi lyg dėl didelės bėdos. Nepavykus jų numesti, pradedama kaltinti save. Reikėtų žinoti, kad sumažinti savo kūno svorį yra išties sunku. Kai kuriems žmonėms daug sunkiau nei daugeliui kitų. Medžiagų apykaita yra skirtinga. Suvalgius tą patį kiekį ir to paties maisto, vieni nepriauga nieko, o kitiems susikaupia nemažai”, - sako Ž.Paulauskienė.
Regis, savaime suprantama, kad tie, kurių medžiagų apykaita lėtesnė, turėtų valgyti mažiau. Tai net padėtų sutaupyti pinigų. “Viskas ne taip paprasta. Lietuvoje mes “suvalgome” visas šventes. Gausiai stalas nukraunamas net per šermenis. Žmonės bendrauja sėdėdami ir valgydami. Valgymas susijęs su tarpusavio ryšiais, todėl valgoma ne tik pajutus alkį”, - pasakoja psichoterapeutė.
Alkis kelia nerimą ir pyktį. Anksčiau tai skatindavo aktyviau ir sėkmingiau ieškoti maisto - eiti ir sumedžioti žvėrį, kam, beje, taip pat reikėdavo daug energijos. Dabar dauguma vaikų labai anksti išgirsta, kad, pajutus nepagrįstą pyktį, reikia eiti pavalgyti. Taip atsiranda painiava.
Valgoma ir tuomet, kai trūksta bendravimo, būna liūdna. Jei nuliūdus padeda gabalėlis torto, nieko baisaus. Tačiau tai blogai, jei žmogus jau turi antsvorį, o torto nepajėgia atsisakyti. Dar blogiau, jei iš pradžių suvalgo, o paskui vemia. Už bet kokio mitybos sutrikimo paprastai slypi kitos problemos. Geriau mėginti jas apčiuopti, o ne visomis išgalėmis kovoti su antsvoriu.
Organizmas siekia išlaikyti pusiausvyrą, tą būklę, kuri yra. Jei pradedama valgyti tik kartą per parą, sulėtėja medžiagų apykaita ir su mažesniu maisto kiekiu pasiekiama tokio paties rezultato. Padalijus tą patį maisto kiekį į keletą porcijų ir valgant reguliariai, svoris gali sumažėti, nes užmigdomas organizmo budrumas ir jis nustoja kaupti atsargas.
Riebalų nusiurbimas nepadės
Psichoterapeutai mano, kad norint suliesėti reikia ne tiek riboti maistą, kiek didinti judėjimą. Toliau nuo reikiamos vietos pasistatyti automobilį, lipti laiptais, o ne keltis liftu. Kai sėdi namie ir kažko užsimanai - nesitenkinti tuo, kas yra šaldytuve, o nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tiksliai to, ko norisi. Į ją išvis geriau vaikščioti ne kartą, o kelis kartus per dieną ir pirkinius neštis krepšiuose. Ilgainiui pasikeičia perkamų produktų kiekiai, o jiems atsigabenti namo išnaudojama bent kiek energijos. Tai gali pakeisti net sporto klubą. Jame, padedant kvalifikuotiems specialistams, sureguliuoti svorį galima efektyviau, tačiau tam reikia skirti laiko ir lėšų.
Plastinės operacijos, pašalinančios riebalus nuo pageidaujamų vietų, nutukusio žmogaus savijautą pagerina nedaug. Vidaus organai taip ir lieka apkibę riebalais.
Nedidelis antsvoris nėra tragedija, o tik ženklas, kad reikia pasistengti, kad svoris daugiau neaugtų. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į valgymo įpročius, o tam labai padeda užsirašymas, ką ir kiek suvalgė. “Sugaudomi” smulkūs užkandžiavimai, saldūs gėrimai, skanėstai.
“Ne kartą esu mačiusi labai nustebusių žmonių, kurie aptiko, kad jų svoris išties auga ne dėl kokių paslaptingų priežasčių, o nuo automatiškai, nebepastebint suvartojamo maisto. Likutis iš vaikų lėkštės, kąsnelis pyrago žiūrint televizorių, sauja riešutų svečiuose nesudaro valgymo įspūdžio, o susumavus tai jau pastebima”, - sako Ž.Paulauskienė.
Jos teigimu, versti save susiimti, kovoti su antsvoriu yra nenaudinga, nes tie kilogramai irgi yra to paties žmogaus dalis, nėra malonu pralaimėti net sau. Geriau su antsvoriu tartis, derėtis, suprasti, dėl ko valgoma.
Karalienės užauga iš princesių
“Pasitikėjimas savimi ir sugebėjimas būti patenkintai savo išvaizda yra išsiugdomi labai anksti. Ketverių-septynerių metų mergaitės išgyvena princesių periodą. Jos puošiasi, mėgina pasigražinti mamos ar Barbės kosmetikos priemonėmis. Mamos įvertinimas jai labai svarbus, tačiau tėčio - dar svarbesnis. Jeigu jis dukrele žavėsis, o kur reikia - ją pristabdys, mergaitė greičiausiai užaugs be kompleksų dėl savo išvaizdos. Jei ji bus griežtai kritikuojama ar net jei bus uždrausta staipytis prieš veidrodį, ateityje gali nebesugebėti džiaugtis savo išvaizda”, - sako Ž.Paulauskienė.
Tėvai, anot jos, daug ką daro iš pačių geriausių paskatų, bet svarbu neperlenkti. Kartais tėvai giria savo vaikų išvaizdą, tačiau tuo pačiu nurodo kažkokį trūkumą. Jei tai kartojama dažniau, paauglystėje tai gali tapti ypatingų išgyvenimų objektu, o vėliau net paskatinti nereikalingai plastinei operacijai.
“Sunkiausia labai gražių mamų dukroms. Jei mamos grožis akcentuojamas, ji užverčia dukrą patarimais dėl išvaizdos, mergaitė tai pradeda priimti kaip pralaimėjimą konkurencinėje kovoje. Konkurencija dažniausiai nėra įsisąmoninta, motina dažnai mano, kad dukra yra už ją gražesnė, tačiau mergaitė jaučiasi blogai. Paauglystėje ji gali net pradėti protestuoti - specialiai vilkėti pabrėžtinai neestetiškai. Tuomet jai beviltiška siūlyti ar pirkti gražius ir madingus drabužius. Geriau pasikalbėti ir išklausyti, ką ji, vilkėdama nepatrauklius drabužius, randa gero”, - sako Ž.Paulauskienė.
