„Spintos guru“ - tai tinklaraštis, kuriame autorė nebijo pateikti kitokios, kartais kritiškos nuomonės apie mados pasaulio įvykius.

- Papasakok, kaip atsirado „Spintos Guru“.

- Tinklaraštis gimė daugiau nei prieš šešerius metus, per mokyklines žiemos atostogas, kai buvau 8 klasėje. Mane domino estetika, mada kaip socialinis reiškinys, skaitydavau užsienio mados tinklaraščius, tuo metu jie kaip tik pradėjo populiarėti. Pagalvojau, jei tuo domiuosi, kodėl nepabandžius rašyti pačiai. Buvo įdomu, ar mados tematikos tinklaraštis galėtų prigyti ir Lietuvoje. Pradžioje tinklaraštį rašiau anonimiškai, maniau, kad mano darbų skaitytojai rimtai nevertins, jei žinos mano amžių. Tik po pusantrų metų rašymo, kai išaugo mano skaitytojų auditorija, ryžausi atskleisti savo amžių ir pasakiau - „Sveiki, man 16 metų“. Nerimavau dėl reakcijos, bet žmonės mane labai palaikė.

Pirmieji mano įrašai buvo visai kitokie nei dabar. Sekdavau pasaulio mados savaičių naujienas ir į savo tinklaraštį talpinau man patikusias nuotraukas iš kolekcijų pristatymų, mados fotosesijų, prirašydama trumpus savo komentarus. Pirmieji įrašai pasirodydavo kas pora dienų, dabar stengiuosi parašyti bent du straipsnius per savaitę. Mano rašymas palaipsniui tapo išsamesnis - kaupiant patirtį tekstai ilgėjo, gerėjo jų kokybė, tobulėjau ir pati kaip žurnalistė. Daug išmokau, sužinojau, atradau savo tematiką ir stilių.

- Kokia yra tavo tinklaraščio pagrindinė mintis, ką juo nori pasakyti skaitytojams?

- Mano nuomone, šiuo metu Lietuvoje trūksta mados leidinių, tinklaraščių, internetinių portalų, kuriuose į madą būtų pažvelgta kitu kampu, objektyviai, su pamatuota kritika. Dauguma informacijos apie madą yra tiesiog pranešimai spaudai be gilesnių įžvalgų, aš noriu, kad to nebūtų, kad atsirastų priešprieša tam. Mano tinklaraštis skirtas žmogui, kuris nori sužinoti daugiau - aš stengiuosi suformuoti ir pateikti šiek tiek kitokį požiūrį į madą, kritiškesnį. Savo tinklaraštį matau kaip erdvę kokybiškai informacijai.

Rašydama stengiuosi išsiaiškinti faktus nuo A iki Z, surinkti kaip įmanoma daugiau informacijos šaltinių. Rašau objektyviai, be jokių asmeniškumų, kartais net sulaukiu klausimų, kodėl neįkeliu nieko asmeniško, kaip rengiuosi, ką veikiu. Nejaučiu poreikio to daryti. Tai tiesiog nėra mano stiprioji pusė, mano stiprioji pusė yra rašymas - darau tai, ką galiu padaryti geriausiai.
Yra mados žurnalistų, kurie savo darbais mane įkvepia, vienas iš tokių yra Tim’as Blanks’as, jis mados žurnalistika užsiima jau kelis dešimtmečius, taip pat didesnių leidinių redoktoriai, tokie kaip Anna Wintour, Carine Roitfeld.

- Iš kur semiesi idėjų, kaip ateina įkvėpimas?

- Iš tiesų, mada yra labai dėkinga sritis, nes čia visuomet daug naujovių: naujos tendencijos, įvykiai, renginiai. Nuo mažens užsiimu šia veikla, todėl man įprasta ryte atsikėlus peržiūrėti mados naujienas, žymėtis informaciją, rinkti įvairius faktus, taigi, dažniausiai mintyse turiu daug idėjų, kurias sudedu į straipsnius. Tačiau būna ir tokių dienų, kai sėdžiu visą dieną priešais kompiuterio ekraną, bet tekstas tiesiog nesidėlioja, negaliu net sakinio suregzti. Ar kalbėtume apie žurnalistą, ar apie tinklaraštininką, ar apie rašytoją, kūrybinės krizės yra nuolatinė būsena su kuria tenka gyventi, rašantis žmogus išgyvena vadinamuosius „kūrybinius blokus“.

Būna, atsikeliu ryte ir galvoju: viskas nusibodo, mesiu, bet tiesiog įveikiu save ir dirbu toliau. Galiu pasakyti, kad „kūrybiniai blokai“ ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko dauguma tinklaraščių išnyksta. Kai kyla mintys, kad norėčiau viską mesti, mane palaiko žinojimas, kad turiu ištikimų skaitytojų auditoriją, kad tai, ką darau man pačiai įdomu. Aš išsiugdžiau tam tikrą įprotį rašyti, vieni žmonės jaučia poreikį nuolat rašyti dienoraštį, aš jaučiu poreikį ir pareigą rašyti tinklaraštį.

- Papasakok apie straipsnius, kurių rašymas tau labiausiai įsiminė?

- Daug teigiamų įspūdžių sukėlė straipsnis, kurį rašiau grįžusi iš Švedijos, H&M atstovybės. Rašiau labai didelę tos kelionės apžvalgą, ką mačiau, su kuo susipažinau, ką įdomaus sužinojau. Tai buvo be galo įdomi patirtis, grįžusi iš kelionės visą naktį sėdėjau ir rašiau. Buvo labai smagu pasidalinti įspūdžiais su skaitytojais, kurie tikriausiai neturės galimybės pamatyti to, ką mačiau aš.

- Savo straipsniuose nebijai pakritikuoti, išsakyti „nepatogią“ nuomonę. Ar kritikuodama nebijai sulaukti neigiamos reakcijos?

- Ne. Dažnai reakcija į kritiką būna teigiama, yra buvę atvejų, kai dizaineriai net padėkojo už kritiką. Tačiau yra ir tokių, kurie vis dar nesupranta, kad kritika yra tiesiog būtina, kad jos tik daugės ir atsiras daugiau žmonių, nebijančių išreikšti savo nuomonės.

Žmonės pasitiki ir žino, kad rašydama staipsnį viską vertinu objektyviai - tai man didžiausias įvertinimas. Esu kalbinusi Ramunę Piekautaitę, Kęstutį Rimdžių, taip pat Lietuvos ir užsienio modelių agentūrų atstovus, buvo labai įdomu.

- Ar nesinori kartais parašyti paskalų? Kas su kuo susipyko, kas ką apgavo?

- Ne, nėra noro apie tai rašyti, nors apkalbų mados srityje, kaip ir visur kitur, neišvengsi. Jei tai nėra svarbus įvykis, kuris daro įtaką mados pasauliui, nerašau apie tai. Aišku, suprantu, kad tai pritrauktų daugiau skaitytojų, populiarintų mano tinklaraštį ir pananašiai, bet jei jau išsikėliau sau profesionalumo standartą, kurio noriu siekti, tai to ir laikausi.

Esu sulaukusi pasiūlymų parašyti straipsnių pagal užsakymą. Bet, kaip ir minėjau, man turinys yra vertybė, noriu išlikti nuoširdi kitiems ir sau, todėl atsisakau, nors yra buvę ganėtinai pelningų pasiūlymų. Aš žinau, kad turiu savo skaitytojų auditoriją ir jie į beprasmiškas paskalas sureaguotų labai neigiamai, o aš nenoriu apgaudinėti nei savęs, nei savo skaitytojų.

- Ką laikytum savo didžiausiu pasiekimu?

- Vienas iš didesnių pasiekimų, kai mane, septyniolikmetę, vienas žurnalas pakvietė kaip svečią parašyti straipsnį. Tai buvo pirmasis pasiekimas, manęs, kaip žurnalistės, įvertinimas. Svajojau, kaip smagu būtų dirbti tokiame žurnale, o staiga ėmė ir pasiūlė, jausmas tikrai geras.

- Taip pat dalyvavai projekte „PoPa“. Gal gali papasakoti apie tai daugiau?

- Praeitą pavasarį vyko dizaino savaitė ir žurnalas „In Fashion“, su kuriuo esu šiek tiek dirbusi, ieškojo žmogaus, turinčio žinių ir galinčio padaryti diskusiją su dizaineriais. Idėja man pasirodė labai įdomi ir aš sutikau. Projektas atrodė taip: parduotuvės vitrinoje vyko pokalbiai su dizaineriais, praeiviai galėjo mus stebėti, jaučiausi kaip akvariume. Šio projekto metu kalbinau Robertą Kalinkiną, Giedrių Paulauską ir duetą „Laba diena“. Labai įdomi patirtis.

- Kada pradėjai savo stilių formuoti tokį, koks jis dabar yra?

- Na, aš nepasakyčiau, kad turiu kažkokį ypatingą stilių. Kai domiesi mada, natūraliai ugdai savo skonį, požiūrį bei suvokimą apie madą, galų gale suvoki, kad esmė yra ne sekti mados tendencijas, o suprasti, kas geriausiai tinka tau. Dažniausiai garderobą atnaujinu kas pusę metų, atsisveikinu su nenešiojamais drabužiais, juos pakeičiu naujais. Rinkdamasi naujus drabužius mados tendencijomis vadovaujuosi minimaliai, labiau atkreipiu dėmesį į tai, ar drabužis tikrai man tinka.

- Ar šiuo metu gali sakyti, kad tavo pomėgis yra tavo pragyvenimo šaltinis?

- Neabejotinai. Žinoma, iš tinklaraščio aš neužsidirbu, nes jame nėra reklamos. Bet aš turiu papildomų darbų, veiklų, susijusių su mados sritimi bei žurnalistika. Dažniausiai pasiūlymų sulaukiu dėka tinklaraščio, taigi - taip, aš iš to gyvenu.

- Pabaigai, ką galėtum patarti merginai ar moteriai, kuriai vis dar sunku atrasti savąjį stilių?

- Eksperimentuoti, nes niekas, kaip ir savojo stiliaus paieškos, neįvyksta greitai ir paprastai, negali jo atrasti kaip lobio su tinkamu žemėlapiu. Eksperimentuoji, bandai, klysti, kol galų gale atrandi tai, kas tau patinka, tinka, kas artima ir miela konkrečiai tau.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.

„Talentų Karta“ - yra vieta pažinti, o pažinus – žengti. Mus įkvepia jauni žmonės, kurie trokšta dirbti tai, kas jiems patinka, asmenybės, kurios nori dar labiau pažinti save, ateities lyderiai, siekiantys tvirtai žengti savo karjeros keliais. Tai programa, kuri padeda jauniems žmonėms aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui surasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.

DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.