- Maždaug prieš ketverius metus Jūsų gyvenime įvyko gana didelis lūžis, tiesa?
- Kalbant apie sveikatą, lūžis įvyko daug seniau. Gal pirmame kurse. Mečiau rūkyti, nes buvau pradėjęs rūkyti tik dėl draugų ir dėl kompanijos. Pajutau, kad tampu priklausomas nuo cigarečių, taigi nusprendžiau mesti. Draugų nepraradau – tie, kurie buvo tikri, pasiliko.
Kitas žingsnis buvo po kelerių metų: pagalvojau, jog gerti yra visiškai kvaila, taigi nusprendžiau tapti abstinentu ir nebevartoti alkoholio. Dar po kelerių metų tapau vegetaru. Nuo tada prasidėjo labai dideli pokyčiai.
- Palyginkite savo savijautą, kaip jaučiatės dabar ir kaip anksčiau?
- Dabar geriau, nes visai kita gyvenimo kultūra: kai nerūkai, negeri, nevartoji kitų priklausomybę keliančių medžiagų, iškart daug daugiau energijos, stipresnė sveikata. Taip pat tai duoda labai gerą socialinį poveikį, nes apsivalo tavo draugai. Kas draugai tik dėl to, kad su tavim linksma „pasitūsint“, o kas būna šalia dėl tavo asmenybės, charakterio – tai yra neįkainojama. Netikrų draugų net negaila prarasti.
Pirmame kurse, kai atvažiuoji į nežinomą miestą, nežinomą erdvę, tai natūraliai norisi susirasti naujų draugų, pritapti. Aš papuoliau į įvairias kompanijas ir taip sutapo, kad jos buvo geriančios. Dauguma studentų taip ir elgiasi. Esu labai laimingas, kad man pavyko tų visų draugų neprarasti, o netikri draugai iškart atkrito.
- Kokie buvo kiti didesni trukdžiai, neleidę sveikai gyventi?
- Visi trukdžiai yra mūsų galvoje, mūsų mąstyme. Trukdžiai yra, kai tu galvoji, kad bus sunku, kad negali, kad tai neįmanoma. Kitaip sakant, tai daugiausia yra abejonės ir vidiniai psichologiniai įsitikinimai. Po to laikas parodo, kad tai su realybe nieko bendro neturi – baimės akys dažniausiai yra didelės. Ką darysi per vakarėlius? Ką darysi per šventes?
Mūsų protas nemėgsta pokyčių. Protas mėgsta stabilumą, aiškumą, saugumo jausmą. Ir todėl su juo būna bėdų.
- Ką apie jūsų gyvenimo būdo pokyčius manė artimieji?
- Kai mečiau gerti ir rūkyti, jie iš pradžių net nepastebėjo. Kai nustojau valgyti mėsą, pirmus porą mėnesių jiems buvo keista: kodėl, kaip ir kas? Ne visi galbūt suprato. „Kodėl tau gaila gyvūnų? Kodėl taip saugai gamtą? Kodėl tu už tą ekologiją?“.
Buvo šiek tiek keista, bet kadangi aš nuo pat kūdikystės nebuvau mėsos mėgėjas, tai per daug ir nenustebinau. O tėvai, artimieji, labai greitai, per pusmetį, adaptavosi, prisitaikė prie tos idėjos.
- O be mitybos, kokius dar sveikos gyvensenos principus reikėtų žinoti? Sportas, dienos režimas?
- Šie dalykai atėjo vėliau. Aš visada šiek tiek judėdavau, pažaisdavau kokį krepšinį ar kažką. Sportas yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Šiais laikais pagrindinės veiklos yra sėdimos, mažai judame, taigi yra būtina po darbo pajudėti. Kažkoks sportas, mankšta arba joga yra būtina.
Didžiausi pokyčiai mano gyvenime, radikalūs, stiprūs ir ypatingai geri, prasidėjo prieš pustrečių metų, kai perskaičiau O.G.Torsunovo knygą „Laimingo gyvenimo dėsniai“ lietuvių kalba. Knyga mano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
Mano internetinėje svetainėje yra keturios knygos, kurias galima parsisiųsti ir perskaityti nemokamai. Pirmoje labai smulkiai aprašytas dienos režimas: kad reikia anksti keltis, anksti eiti miegoti, kad labai svarbu yra mityba tuo pačiu laiku. Daugybė niuansų. Tokių žinių aš neturėjau. Arba turėjau fragmentus, kurie nebuvo susisteminti.
Daktaras O. G. Torsunovas labai gražiai, stilingai, kaip mokslininkas, kaip daktaras surašė viską apie dienos režimą toje knygoje. Ji man labai patiko, labai sudomino, norėjau pabandyti.
Po poros mėnesių dienos režimo laikymosi, pajutau, kaip tikrai keičiasi mano gyvenimas. Mintys pasidarė šviesesnės, nuotaika geresnė, susitvarkė išsibalansavęs miegas, pagerėjo savijauta, padaugėjo optimizmo, švaros, vidinės laimės, kurios baisiausiai trūkdavo. Daktarui Torsunovui esu labai dėkingas.
- Gal galėtumėte pasidalinti paprastais patarimais, kuriuos skaitytojai galėtų iškarto pritaikyti?
- Svarbiausias dalykas dienos režime ir mūsų gyvenime, kalbant apie jaunystę, sveikatą, grožį, teisingą hormonų pusiausvyrą yra miego režimas. Bendras patarimas, tinkantis visiems, būtų toks: kuo anksčiau nueiti miegoti, nes miegas iki dvyliktos valandos yra pats vertingiausias. Jis du ar tris kartus labiau pailsina smegenis ir organizmą. Kuo anksčiau nueini miegoti, pavyzdžiui, devintą ar dešimtą, porą valandų iki dvyliktos pamiegi, tas valandas gali dauginti iš 2 ar 3 – jos be galo vertingos. Na, o miegas po dvyliktos, kad ir kaip ilgai miegotum, yra praktiškai bevertis.
- Taip, tai išsisukinėjimas, mitologija. Žinoma, vieniems žmonėms lengviau keltis, kitiems sunkiau, vieniems lengviau eiti miegoti, kitiems sunkiau, tačiau tai nieko bendro neturi su pasakymu „aš pelėda“, „aš vyturys“. Keltis anksti ir anksti eiti miegoti yra naudinga bet kuriam žmogui.
Lygiai taip pat yra sveika mankštintis, judėti. Aišku, kitas klausimas, kiek to daryti ir kaip tai daryti. Internete galima rasti mano video paskaitas bei straipsnius, kuriuose smulkiau aprašytas dienos režimas.
Kaip ir minėjau labai svarbus momentas yra kuo anksčiau nueiti miegoti ir anksti atsikelti ir atsikėlus ne televizorių žiūrėti ar laikraštį skaityti. Anksti ryte yra jautrus organizmas, programuojasi smegenys. Reikia judėti, lavintis, medituoti, užsiimti lengva joga bei skaityti dvasines knygas. Visas ankstyvas rytas yra skirtas harmonizuotis ir stabilizuotis bei pasiskiepyti optimizmu ir laime visai dienai.
Noriu skaitytojams rekomenduoti praeitais metais iš visų perskaitytų man labiausiai patikusią knygą. Tai lietuviško kraujo turinčio rašytojo, keliautojo, žymaus lektoriaus, vienuolio Radhanatha Svamio „Kelionė namo“. Ši knyga įdomi ir raminanti. Joje aprašyti realūs faktai, tikro žmogaus tikra gyvenimo istorija. Rašytojas įkvepia gyventi šviesiau, geriau ir kartu mažiau tingėti, daugiau daryti dėl kitų. Rekomenduoju šią knygą kaip dienos režimo dalį, kuri gali labai paįvairinti jūsų dieną. Tiesiog 5 puslapiai ryte ir turite gerą nuotaiką visai dienai!
- Tai vis dėlto, ar sveikai gyventi sunku? Kodėl žmonės neranda motyvacijos pradėti sveikai gyventi?
- Yra dvi problemos, kodėl sveika gyvensena Lietuvoje taip sunkiai skinasi kelią. Viena problema – tai žinių trūkumas. Lietuvoje vyriausybė, įvairios ministerijos ir apskritai žiniasklaida neakcentuoja sveikos gyvensenos. Visos sveikuolių organizacijos, jogos klubai, vegetarų asociacijos ir panašūs judėjimai dažniausiai turi išgyventi patys, be paramos. Jeigu būtų palaikomi sveikuolių judėjimai, valstybė būtų gerokai sveikesnė, mažiau būtų išleidžiama ligonių priežiūrai. Paramos trūkumas – tai tik vienas dalykas, kuris lėtina visą šį procesą...
Antra, tai žiniasklaidos suformuota nuomonė, kad žmonės, kurie sveikai gyvena, yra kažkokie keistuoliai ir, kad tai nenormalu. Yra propaguojamas vakarietiškas modelis – linksmintis, linksmintis ir dar kartą linksmintis... Mūsų žiniasklaida perima šį modelį, kur sveikos gyvensenos būdas beveik neakcentuojamas, neafišuojamas.
Dar yra viena problema, kurią galima įvardinti jau nuo senų laikų - tai mąstymas, kuris atsispindi ne tik mūsų, bet ir daugelyje tautų - sveikai gyventi, sveikai maitintis, užsiimti dvasine praktika yra sunku ir neįdomu. Aš asmeniškai visa tai pabandęs, už labai didelius pinigus to neatsisakyčiau.
Pradedant kažką praktikuoti visada yra pereinamasis laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nekaip. Pereinamuoju laikotarpiu būna nemalonus, šalutinis valymosi poveikis ir žmonės būtent tada ir meta viską. Tiesiog trūksta kantrybės ir žinių.
Žmogaus organizmas yra gana tobulas. Jeigu jam duosime sveiko, švaraus maisto, tinkamo poilsio, sporto ir nenuodysime jo alkoholiu, cigaretėmis ar panašiais dalykais, organizmas pats labai greitai atsistatys. Tai save atstatanti, remontuojanti mašina, nereikia tik jo per daug išsekinti.
- Ačiū, Dariau, už pokalbį.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.
„Talentų Karta“ - yra vieta pažinti, o pažinus – žengti. Mus įkvepia jauni žmonės, kurie trokšta dirbti tai, kas jiems patinka, asmenybės, kurios nori dar labiau pažinti save, ateities lyderiai, siekiantys tvirtai žengti savo karjeros keliais. Tai programa, kuri padeda jauniems žmonėms aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui surasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.
DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.