Norint džiaugtis šiuo metų laiku, tiesiog reikia būti tinkamai pasiruošti, tuomet žiemą praleisite gražiai, šiltai ir saugiai ir sveikai.
Kaip tausoti organizmą?
Žiemą sergame gerokai dažniau, ir ne tik sloga, bet ir plaučių uždegimu, angina ar gripu. Norint viso to išvengti, organizmu būtina tinkamai pasirūpinti.
Sveikai maitintis. Žiemą labai svarbu maitintis visavertiškai, nes organizmas turi gauti kuo daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, dėl to svarbu į valgiaraštį įtraukti daugiau vaisių ir daržovių.
Naudingos ne tik šviežios, bet ir konservuotos, raugintos, šaldytos ar džiovintos gėrybės, todėl su džiaugsmu galima mėgautis tuo, ką vasarą patys užsiauginote savo darže ar sode.
Taip pat patartina bent du kartus per savaitę valgyti daugiau riebios žuvies, nes joje apstu sveikatai naudingų, omega-3 riebalų rūgščių. Nors šaltuoju metų laiku troškina rečiau, per dieną vis tiek reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 2 l skysčių.
Sportuoti. Sportas tvirtina ir grūdina organizmą, taip jis tampa atsparesnis nepalankioms aplinkos sąlygoms. Sportuojant gerėja medžiagų apykaita, kraujo cirkuliacija, todėl organizmas geriau aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, iš organizmo lengviau šalinami toksinai ir kitos kenksmingos medžiagos, silpninančios imuninę sistemą ir sukeliančios įvairias ligas. Sportas teikia ne tik fizinę, bet ir psichinę naudą: žmogus jaučiasi žvalesniu, būna geresnės nuotaikos. Ypač naudinga mankštintis gryname ore.
Tinkamai išsimiegoti. Imuninei sistemai svarbus poilsis bei jo kokybė: būtina miegoti 7–8 val. per parą, miegamojoje aplinkoje neturėtų būti jokių trikdžių. Taip pat svarbu, kad patalpa būtų gerai išvėdinta ir tinkamos temperatūros, apie 18 – 20°C.
Vengti streso. Jis yra didžiausias sveikatos priešas, tad reikėtų išmokti ramiau reaguoti į užklupusius rūpesčius. Atsipalaiduoti padeda mėgstama veikla, joga, meditacija, masažas, bendravimas su bičiuliais –tam skirti laiko reikėtų kasdien.
Daugiau laiko leisti šviesoje. Organizmui itin svarbi saulės šviesa, nes ji yra natūralus vitamino D šaltinis. Esant jo trūkumui, silpnėja imunitetas, kaulai, o jiems žiemą slidūs šaligatviai yra tikras išbandymas.
Nors dirbtinė šviesa neturi tokio poveikio kaip saulė, tačiau taip pat labai svarbi: moksliškai įrodyta, kad prastai apšviestoje patalpoje žmonės jaučiasi vangesniais, juos kankina bloga nuotaika, greičiau pavargstama. Kadangi visa tai labai kenkia imuninei sistemai, šaltuoju metų laiku itin svarbu pasirūpinti, kad namuose degtų ryškios lempos, o tamsias kertes šildytų žvakės.
Pataria Šeimos gydytoja Aušra Vitkauskienė
Žiemą svarbu sveikai maitintis. Reikėtų valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, rekomenduojama paros norma yra apie 600 g. Geriausia rinktis vietinius produktus.
Egzotiškuose vaisiuose yra ląstelienos, kažkiek išlikusių vitaminų, tačiau tam, kad iki mūsų šalies atkeliautų patrauklios išvaizdos, nesugedę, jie apdorojami gausybe cheminių preparatų. Daržoves taip pat geriausia rinktis vietines, ypač naudingi antibakterinių savybių turintys česnakai ir svogūnai.
Vertingi ir grūdiniai produktai, nes stimuliuoja imunines ląsteles, o štai riebalus derėtų vartoti saikingai. Nevalia pamiršti ir skysčių, per dieną jų būtina suvartoti bent 1,5–2 l. Į šį kiekį įskaičiuojamas tik vanduo, o ne arbata, sriubos, sultys ir kt.
Dažnai manoma, kad žiemą reikėtų vartoti ir maisto papildų. Jeigu žmogus maitinasi visavertiškai, nėra vegetaras, jam neturėtų trūkti jokių vitaminų ar mineralinių medžiagų. Visgi rudenį ir pavasarį, kai nusilpsta imuninė sistema jaučiamas jų trūkumas, galima pavartoti papildų, tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti.
Didelę įtaką imunitetui turi ir reguliari mankšta. Moksliškai įrodyta, kad sportuojantys žmonės ne tik rečiau serga peršalimo, bet ir onkologinėmis ligomis. Tam tinka įvairi aktyvi veikla: bėgiojimas, vaikščiojimas, šiaurietiškas ėjimas, čiuožinėjimas, slidinėjimas ir pan.
Puiku, jeigu sportuojama gryname ore, nes tuomet gaunama dviguba nauda. Tiesa, mankštinantis negalima persistengti, nes nualintas organizmas prasčiau kovoja su ligomis ir jų sukėlėjais. Apskritai labai svarbus tinkamai suderinti darbą su poilsiu, tinkamai išsimiegoti.
Norint apsiginti nuo gripo, derėtų nuo jo pasiskiepyti, ypač tiems, kurie dažnai serga lėtinėmis ligomis. Šie skiepai nerekomenduojami tik jo sudedamosioms dalims alergiškiems žmonėms bei tiems, kurie serga tam tikromis autoimuninėmis ligomis arba esant jų paūmėjimui. Tiesa, pasiskiepijus tikimybė susirgti gripu išlieka, bet ligos forma būna daug lengvesnė, mažiau tikėtinos komplikacijos.
