Į Santariškes Nr. 26 maršruto autobusu prireikdavo beveik valandos laiko, dabar užtenka 0,5 valandos. Norint patekti į Dzūkų gatvės rajoną, buvo paleistas naujas Nr. 58 maršrutas į Gurius per Dzūkų gatvę, vietoj Nr. 13 maršruto iš Pavilnio į Žirnių gatvę.

Autobusas gana retai važinėdavo – kas 40-50 minučių, kartais net 1,5 valandos skylė atsirasdavo. Bet gyventojai prisitaikė prie tokio grafiko ir planuodavo savo laiką, taikantis prie grafiko. Kartu su nauja reforma buvo paleisti ir trys nauji maršrutai Liepkalnio gatve – Nr. 2 į aerouostą, Nr. 61 į Kuprijoniškes ir Nr. 82 į Juodšilius. Kadangi Liepkalnio gatve, retai gyvenama teritorija, kurioje keli namai, stadionas ir kapinės vietoj buvusių 3 maršrutų pradėjo kursuoti net 6 maršrutai, prašėme SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kad kuris nors vienas iš jų galėtu papildomai prie Nr. 58 važiuoti per Dzūkų g. rajoną. Kelionė ne kažin kiek pailgėtų, bet pagerėtų Dzūkų gatvės raj. gyventojų susisiekimas dėl dažnesnio grafiko.

Vietoj to, nuo 2014.01.06 pasikeitė Nr. 58 maršruto grafikas šiek tiek ir vietoj autobusų 30-40 vietų, pradėjo kursuoti 16 vietų mikroautobusai. Tik darbo dienomis, piko valandomis vis dar kursuoja Savivaldybės VVT autobusai. Keli reisai tik būna, per patį piką. Bet kai atvažiuoja mikroautobusas 16 vietų, o keleivių laukia 20-30, tada problema, nes ne visi sutelpa. Tas pats ir išeiginėmis dienomis.

Vairuotojas, artėdamas prie stotelės, pažiūri kiek yra laisvų vietų ir išlipęs įleidžia tik tiek, kad neviršytų 16 vietų. Kitus keleivius palieka stotelėse. Šio eksperimento tikslas matyt yra, kad pripratinti žmones vaikščioti pėsčiomis? Bet gi šio maršruto keleivių didelė dalis senoliai, kurie tik su lazdelėm vaikšto, o dar su pirkiniais, kelionė pėsčiomis ne visai maloni. Ką kalbėti apie neįšgaliuosius su vežimėliais ar jaunas mamas su vežimėliais – jiems vietų išvis nenumatyta. Negi grįžo sovietiniai laikai, kad negarantuotas, kad įtilpsi ir į taip retai važiuojantį miesto transportą?

Suprasčiau, jei mikroautobusas važinėtų su priekaba, ar lauktų antras, kuris netilpusius keleivius vežtų kartu. Arba eismo dažnumą padidinti 2 kartus. Alternatyvi kelionė pėsčiomis irgi nelabai maloni. Tarp Dariaus ir Girėno gatvės tilto ir pravažiavimo po geležinkeliu į Liepkalnio gatvę – keli kilometrai. Patekti į stoties rajoną lieka vienas kelias – sudėtingas relfefas, kai tenka lipti laiptais į kalną, po to staigi nuokalnė, kuria eiti ledu pavojinga. Pėsčiųjų tiltas irgi nepatogu, nes vėjai, lietūs, žiemą pūgos, dūmai, virstantys iš apačioje stovinčių vagonų. Buvo senas gana tiesus susisiekimas iš Tyzenhauzų į Stotį, bet tekdavo eiti per geležinkelio bėgius, kas buvo pavojinga. Geležinkelis pasirūpino ir įrengė aukštą tvorą, pažadėjęs, kad bus įrengta požeminė perėja iš Pelesos gatvės į Geležinkelio stotį. Laukiam šito jau > 10 metų. Stebina kad net „apsnūdęs“ Kaunas įsirengė patogias požemines perėjas nuo geležinkelio stoties į visas kryptis, paskirstant pėsčiųjų srautą į norimas gatves.

Išvardinau Dzūkų g. rajono gyventojų bėdas dėl izoliacijos ir blogo susisiekimo su Stoties rajonu. Pasiūlymai būtų tokie – pakeisti Nr. 2 autobuso maršrutą, užvažiuojant per Pelesos ir Dzūkų gatves. Eismas gana intensyvus 15-20 minučių, autobusai 30-40 keleivių talpinantys, nors realiai važinėja 3-6 keleiviai. Sakysit Aerouosto ir Ikea klientams ne prestižas rodyti tokį rajoną? O kuom nusikalto Dzūkų g. rajono gyventojai, kad būtų grūdami į mažos talpos mikroautobusus, o netilpę turėtų eiti pėsčiomis, kai autobusai Nr. 2 maršrutu važinėja pustuščiai?

Juk XXI amžius jau, gal ir teleportacija greit taps realybe. O čia tokios problemos. Fantazijų mūsų Savivaldybės darbuotojams pakanka. Va geležinkelio stoties salėje stovi maketas, matyt nemažai kainavęs – rodantis kaip atrodys geležinkelio stoties aikštė ateityje.

Pafantazuoti galima, bet reikia spręsti realias problemas, surištas su patogiu keleiviu susisiekimu miesto transportu ir baigti eksperimentus su keleiviais. Tuo labiau kad išgirtieji mikroautobusai, dėl kurių privačių maršrutų panaikinimo verkė dalis vilniečių – nėra tokie patogūs, kaip autobusai. Įlipant tenka stipriai susilenkti, kad galvos nesutrenkti, patiems atsidarinėti ir uždarinėti duris, nėra numatyta vietos neįgaliųjų ar jaunų mamų vežimėliams. Privalumai jų buvo tik tokie, kad dubliavo savivaldybės maršrutus, nusinešdami keleivius iš stotelių, prieš atvykstant reisiniam autobusui, sustodavo bet kur ir greitis didesnis buvo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!