Seimas spręs kaip prijungti Vilnių prie europinės vėžės
Prijungti Vilnių prie „Rail Baltica“ projekto galima dviem būdais: trasą iš Varšuvos pasukti per Vilnių arba, nekeičiant ES valdininkų patvirtinto sprendimo, nutiesti šiuolaikinius techninius parametrus atitinkančią papildomą „Rail Baltica“ atšaką Vilnius–Kaunas. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Seimas praeitų metų gruodžio 17 d. priėmė rezoliuciją ištirti, kuris iš šių sprendinių yra tinkamesnis Lietuvai.
Lietuvos specialistams šis klausimas nėra naujas. Urbanistas prof. Jurgis Vanagas jau kelis dešimtmečius nagrinėja Vilniaus ir Kauno sujungimą moderniu geležinkeliu, kuriuo traukiniai važiuotų ne mažesniu kaip 250 kilometrų per valandą greičiu. Tokiu atveju vilniečiai „Rail Balticą“ stotį prie Karmėlavos oro uosto galėtų pasiekti per 20 min.
Prof. J. Vanago idėją palaiko įvairių sričių specialistai. Urbanistas su bendraminčiais siekia nustatyti tinkamiausią tašką, kur turėtų susijungti „Rail Baltica“ geležinkelio trasa ir Vilnius–Kaunas atšaka. Specialistų dėmesys krypta į Karmėlavos apylinkes.
Kad transporto mazgas turi įsikurti ten, kur veikia perspektyvus Kauno oro uostas, apsprendžia ir geografinės sąlygos. Kaunas yra šalia Lietuvos geografinio centro. Vadinasi, toks transporto mazgas būtų nesunkiai pasiekiamas iš visų šalies regionų.
Šiuolaikiškas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno – neišvengiamybė
Bandyti pakeisti jau įvairiais lygiais aprobuotos „Rail Balticos“ trasos maršrutą būtų sudėtinga. Tai, veikiausiai, pabrangintų projektą, prireiktų laiko įvairioms deryboms ir paieškoms. Be kita ko, greitasis geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno vienaip ar kitaip yra neišvengiamybė – to reikalauja Lietuvos ekonominis vystymasis.
Dvimiesčio Vilnius–Kaunas idėja ne iš piršto laužta. Europoje yra įprasta, kai didesni regiono miestai susilieja. Jau dabar keliolika tūkstančių kauniečių ir keli tūkstančiai vilniečių kasdien vyksta į Kauną ir Vilnių dirbti ar turi kitokių reikalų, todėl šiuolaikiškas greitasis traukinys turėtų kursuoti maždaug kas pusvalandį.
Vilniaus metropolitenas galėtų tapti „Rail Baltica“ elementu
Jeigu Lietuvos valdžia atsilieps į ES Transporto komisijos raginimą rengti didžiųjų miestų mobilumo planus ir, žinoma, juos suderins su šalies susisiekimo infrastruktūra, tai prie geležinkelio „Rail Baltica“ prisidėtų ir Vilniaus metropolitenas, kurio koncesijos įstatymas šiuo metu svarstomas Seime.
Jeigu naujo šiuolaikiško geležinkelio tarp Vilniaus ir Kauno stotis Vilniuje būtų įrengta Pilaitėje, pirmoji metro atkarpa Pilaitė–Centras taptų „Rail Baltica“ projekto elementu.
Ilgiausiai trunka politinis apsisprendimas
Diskusija dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo tęsiasi jau 35 metus ir artėja prie politinio apsisprendimo. Įdomu, kiek užtruks diskusija dėl Vilniaus ir Kauno sujungimo šiuolaikiško geležinkelio linija. ES miestų patirtis rodo, kad politinis apsisprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir visuomenei brangiausiai kainuojantis etapas. Todėl visuomenė turi įsijungti į geriausių sprendimų paiešką ir neapsiriboti vien valdžios kritika, o padėti jai priimti racionaliausius sprendimus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!