Dalyviams palikus Rosarijų ir Rio Paramos slėnį, lygumos pamažu kilo į viršų, kol horizonte sumėlynavo kalnų siluetai. Ekipažai įveikė 809 kilometrus, o iš kurių 180 km sudarė greičio ruožas, tarp kurių pavojingi Kordobos serpantinai. Finišas dalyvių laukė įspūdingame 2200 metrų virš jūros lygio aukštyje, kas ir pakišo B. Vanagui koją.
„Nuvažiavus trečdalį greičio ruožo ir pradėjo nebeveikti kuro siurblys. Tai mus labai nustebino, nes jis buvo visiškai naujas. Turėjome sustoti keturis kartus ir jį aušinti vandeniu iš upelio. Tai visiškai ne mano stilius“, – kalbėjo B. Vanagas.
B. Vanagas lenktynes baigė nuo lyderių Carloso Sousos ir Migelio Ramalhos atsiliko 51 minute ir 31 sekunde. Jei ne sugaištas laikas kovojant su gedimu ir po to vėl lenkiant lėtesnius varžovus, tai B. Vanago ekipažas būtų užėmęs maždaug 35-40 vietas.
Lenktynininkas teigė, kad pakilus į aukštikalnes ir sumažėjus oro slėgiui benzinas lengvai pasiekė penkiasdešimties laipsnių temperatūrą ir lengvai užvirė. Benzinas pradėjo virsti burbuliukais ir nebesusidarė pakankamas slėgis kuro tiekimui. Visgi, B. Vanagas ir mechanikai netruko rasti net keletą išeičių šiai problemai išspręsti.
„Problema kompleksinė, todėl turime kompleksinį būdą jai išspręsti. Keisime patį siurblį, padidinsime ventiliaciją, keisime dugno apsaugą į atviresnę, kad siurbliai mažiau kaistų, o iš atsarginio vandens saugyklų nuvesime čiaupus ir padarysime atskirą aušinimą“, – sakė lenktynininkas.
Galimas variantas, kad su tokia pačia problema – nepakankamu slėgiu kuro siurblyje susidūrė ir vienas lenktynių lyderių Robby Gordonas. Jis nepasiekė starto linijos reikiamu laiku ir pavėlavo visa valanda. Jis pirmą etapą baigė 133-as iš 142-iejų.
B. Vanagas išskyrė, kad sunkiausia nėra per naktį suremontuoti kuro siurblį, bet kitą varžybų dieną startuoti iš žemos pozicijos ir didelę dalį lenktynių praleisti dulkių debesyje, lenkiant lėtesnius vairuotojus.
Trijų dienų tikslas: įsitvirtinti tarp geriausių
Tuo tarpu antram lietuvių ekipažui – A. Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus duetui, viskas klostėsi kaip iš natų. Jie pakilo 41 pozicija aukštyn ir antrą etapą pradės iš 68-os pozicijos. Pats A. Juknevičius teigė, kad galėjo parodyti dar geresnį rezultatą.
„Rezultatu esu patenkintas, po truputį kylame į viršų. Galėjome važiuoti greičiau ir finišuoti bent trisdešimti, tačiau negalima rizikuoti technika. Dabar ji yra svarbiausias dalykas lenktynėse“, – pasakojo šturmano kėdę į piloto iškeitęs A. Juknevičius.
Pirmas greičio ruožas Rosarijus - San Luisas vienas techniškiausių greičio ruožų ralyje. Žvyruoti serpantinai, krentantys akmenys – šio ruožo specifika. Kartais skardžių aukštis siekia ir šimtą metrų, tad kiekviena klaida gali kainuoti daug daugiau nei grįžimą namo nuleista galva.
„Buvo tikrai kelios pavojingos vietos, bet gi važiuoji su protu. Pavojingiausia buvo, kad startavau iš (rikiuotės) pabaigos, 109-os vietos, tad turėjau aplenkti daug lėtesnių varžovų. Jų prognozuoti negalima. Tavęs nepraleidžia, matomumas per dulkes prastėja. Važiuoti siaurais serpantinais tikrai pavojinga“, – sakė A. Juknevičius.
A. Juknevičius pirmo etapo rezultato nelaiko Fortūnos šypsniu ir yra nusiteikęs toliau gerinti pozicijas.
„Šiandienos savo plano dalį įvykdžiau. Norėjau iš galo „persimesti“ į priekį. Dabar tikslas per dvi-tris dienų išsiveržti į priekį“, – kalbėjo rimtą „Astanos“ komandos užnugarį turintis pilotas.
Abiejų lietuvių laukia ne ką lengvesnė antra lenktynių diena. Palikę kalnų apsuptą San Luiso miestą, lenktynininkai patrauks link San Rafaelio. San Luiso - San Rafaelio greičio ruožas vienas greičiausių visame Dakaro ralyje ir daugiau nei dvigubai ilgesnis nei pirmas.
Lenktynininkams ne tik reikės įveikti 433 kilometrus greičio ruože ir bendrą 798 kilometrų distanciją, bet ir pirmas smėlio kopas. Startas - 15.55 val. Lietuvos laiku.