Dažniausiai pavydas pasireiškia, kai trečia šalis laikoma grėsme svarbiems santykiams ir tuo jis skiriasi nuo geidulio turėti kito asmens daiktą, statusą ar poziciją.
Pavydas – tai tarsi du galus turinti lazda, nes saikingai jį dozuojant, galima motyvuoti partnerį skirti daugiau dėmesio ar elgtis atitinkamai ir taip apsaugoti santykius. Bet kai pavydas pratrūksta, jis dažnai pažeidžia santykius ir net gali pakurstyti smurtą, dėl kurio galiausiai santykiai subyra.
Mes nelinkę išreikšti pavydo viena emocija ar nuspėjamu elgesiu. Kylant pavydo bangai, pasireiškia įvairios emocijos ir elgesys. Ir vis dėlto atidžiau pažvelgus akivaizdu, kad dažniausiai scenarijus atrodo taip: bijome netekti mylimo partnerio ar svarbaus bičiulio; kyla įtarimas ir pyktis dėl numanomos ar potencialios išdavystės; dėl netekties nuvertiname save ir apninka liūdesys; patiriame nerimą, neaiškumą dėl ateities ir vienatvę; liaujamės pasitikėti.
Liūdniausia, kad perdėm didelis ar neracionalus pavydas gali tapti pranašyste. Jei pavydus asmuo ima išreikšti savo įtarimus, į juos dažniausiai bus atsakyta neigimu ar gynyba. Tokia, beje, dažnai teisėta gynybinė reakcija lengvai gali būti laikoma pagrindu įtarimams, nors gynyba yra pati natūraliausia reakcija, kai žmonės verčiami teisintis dėl savo veiksmų ir minčių.
Jei nuolat esame kvočiami dėl to, ką darome, kur, su kuo susitinkame ir kur buvome, neišvengiamai išvargstame, jaučiame esą niekinami ir moralizuojami. Atsidūrę pavydo pakurstytoje apklausoje, dauguma žmonių jaučiasi esą spąstuose, kontroliuojami, pjudomi. Būtent todėl trūkusi kantrybė, frustracija ir sudirgimas jokiu būdu neįrodo kaltės. Veikiau šie ženklai tik įrodo, kad prieitas liepto galas vis aiškinant, kad veiksmai buvo tikrai nekalti ir nuoširdūs.
Galiausiai, baimę dėl brangaus žmogaus netekties pakurstęs pavydas gali tapti šios netekties priežastimi. Tačiau taip nutinka ne todėl, kad partneris susidomėjo kitu žmogumi (seksualiai ar platoniškai), o todėl, kad neatslūgstant klausimams, įtarimams ir nepasitikėjimui, norisi pabėgti ir nutraukti tokius santykius!
Taigi, ką galima laikyti priešnuodžiu pavydui?
Pirma, stokite į akistatą su savo jausmais ir nevenkite jų. Kaskart užplūdus pavydo bangai, kelkite klausimus. Pavyzdžiui, pagalvokite, ar pavydas kyla dėl pykčio. Gal dėl baimės? Kodėl jaučiate baimę ir pyktį? Iškart besiaiškindami pavydo priežastis, mėginsite valdyti savo jausmus be negatyvių emocijų protrūkio, kuris dažniausiai kyla pavydint. Užduokite sau daugiau klausimų: Kodėl jaučiu pavydą? Ką bijau prarasti? Ką mėginu išsaugoti? Kodėl jaučiu grėsmę?
Dabar atidžiai pasvarstykite, kokie įsivaizdavimai kursto jūsų pavydą. Dažnai jis atsiranda dėl klaidingų, pagrindo neturinčių įsitikinimų. Apsvarstę juos, būsite mažiau pavydūs. Išplitę štai tokie įsivaizdavimai: „Manęs jam/jai nebepakanka“, „Jei mane paliks, pražūsiu“, „Daugiau nieko nebesusirasiu ir būsiu viena/s kaip pirštas“. Beveik visada tokie svaičiojimai neturi jokio pagrindo.
Terapeutai šias mintis vadina perdėm dideliu polinkiu į apibendrinimus ir katastrofinių scenarijų kūryba. Atkreipkite dėmesį, kad dažnai mintys ima suktis taip greitai, jog jų nebepastebite. Tuomet pasvarstykite, kuo grindžiate šias mintis ir kokie įrodymai pavydžias mintis slopina. Jei atidžiau stebėsite savo mintis ir jų priežastis, spręsti problemą bus lengviau.
Net jei kyla įtarimai ir jaučiatės nesaugiai, jūsų elgesys su partneriu turi būti pagarbus, grįstas pasitikėjimu ir švelnumu. Tai svarbu, nes veiksmai labai pakursto mintis ir jausmus. Jei elgesys grįstas nesaugumais, pavydo tik daugėja, o kai santykiuose jaučiamės saugiai, gyventi tampa mieliau.
Galiausiai, pasikalbėkite su partneriu apie pavydą. Išsakę tikrus jausmus, pasikalbėję, patirsite palengvėjimą ir staiga nesužlugdysite santykių.
Nutarę pasikalbėti apie pavydžius jausmus, prisiminkite šiuos patarimus:
- Venkite suvesti kaltę kitam asmeniui. Jūsų jausmai kilo ne dėl jo/s elgesio – tik jūs atsakingi už savo jausmus.
- Stenkitės kalbėti apie save. Užuot tarę „Tau nederėjo“ ar „Dėl tavęs…“, sakykite „Po to karto aš jaučiausi siaubingai“.
- Atminkite, kad skirtingi žmonės tą pačią situaciją gali įvertinti kardinaliai priešingai. Praplėskite akiratį, nors dėl to gali kilti noras gintis. Iš paskutiniųjų mėginkite nepratrūkti ir, užuot teisinęsi, įsiklausykite.
- Net jei sunku, mėginkite perprasti partnerį. Įsivaizduokite, jog esate jo/s kailyje ir pamąstykite, kaip ji/s jaučiasi užplūdus jūsų pavydui.
Dažniausiai vieno pokalbio nepakanka. Kaskart įsisiautėjant pavydo demonui, teks vėl kalbėtis. Svarbiausia atsiminti, kad gerai mąstant, gerės elgesys, jausmai ir nušvis kasdienybė.
