Tai ne pirma paslauga, už kurią Lietuvoje galima atsiskaityti virtualia valiuta – bitkoinais. Apie tokią galimybę jau yra pranešusi viena Vilniaus taksi įmonė.

Druskininkuose, Mizarų g., atsiskaitymą virtualia valiuta siūlantis Raimondas teigė, kad kol kas norinčiųjų atsiskaityti šia 2009 m. sukurta virtualia valiuta dar neatsirado, o tokią galimybę prie savo paslaugų aprašymo jis įtraukė daugiau kaip atrakciją.

„Apie bitkoinus sužinojau dar pernai. Su draugu buvome nusipirkę jų, pardavėme, vėl pirkome, - pasakojo Raimondas. - Gaila, kad šiek tiek ne laiku viską pardavėme“.

Pasak jo, būtent dėl dažniau pasigirstančių kalbų apie šią valiutą jis nusprendė įtraukti ją, kaip į galimą atsiskaitymo būdą už nakvynę jo namuose.

„Pamačiau, kad lankomumas puslapio (kur siūloma nakvynė Druskininkuose – DELFI) labai padidėjo, kai įtraukiau bitkoinus. Pasirodė, kad nuoroda į puslapį buvo įdėta užsienio portale apie keisčiausias vietas, kur galima atsiskaityti bitkoinais“, - teigė pašnekovas.

Nors galimybė atsiskaityti virtualia valiuta buvo įtraukta daugiau kaip atrakcija, vis dėlto Raimondas sakė neatsisakysiantis suteikti nakvynės klientams, jei šie norės atsiskaityti būtent šia valiuta.

Ekonomistas: privalumų turinti, bet rizikinga valiuta

Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas komentavo, kad bitkoinai buvo sukurti tam, kad palengvintų tarptautinius atsiskaitymus.

„Tai patogus būdas atsiskaityti tokiose valstybėse, kur taikomi tam tikri apribojimai“, - sakė jis. Kaip pavyzdį ekonomistas paminėjo Kiniją ir Iraną.

„Deja, jis dar plačiai naudojamas kriminalinėje veikloje, nes daug sunkiau sukontroliuoti, kas už ką ir kam atsiskaito“, - aiškino pašnekovas.

Vis dėlto bitkoinų ateitis dar labai miglota. Nežinia, ar šiai virtualiai valiutai pavyks tapti pasaulio valiuta. „Klausimas, ar ji taps nauja paradigma, nauju reiškiniu, kaip tapo „Facebook“ ar „Youtube“, - teigė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, bitkoinų kūrimo sistema sugalvota pakankamai originaliai. Pirmiausia, ši valiuta nėra kuriama centralizuotai. Bitkoinus kuria skirtingi kompiuteriai, kurie sprendžia sunkias matematines užduotis. Tai užtrunka laiko ir reikalauja didelių kompiuterio resursų.

Kai pavyksta rasti sprendimą, sugeneruojamas bikoinas.

Žygimantas Mauricas
„Kitas dalykas – pinigų kiekis yra ribotas. Jų iš viso gali būti sukurta daugiausia 21 mln. Šiuo metu yra sukurta jau apie 14 mln. Tai gera žinia spekuliantams, nes, jei bitkoinai populiarės, jų paklausa augs, bet pasiūla mažės, tai tokiu būdu yra užprogramuotas nuolatinis bitkoinų kainų kilimas“, - aiškino ekonomistas.

Nepaisant šio privalumo, bitkoinų turintys asmenys prisiima didžiulę riziką: „Pinigai nėra niekuo padengti. Eurą ar dolerį remia valstybės ir tai jau prideda valiutoms vertės. Tuo metu bitkoinas yra nekontroliuojamas ir, jei žmonės praras pasitikėjimą juo, tai vertė gali labai stipriai sumažėti“.

Ž. Mauricas primena 2011 metus, kai bitkoino vertė per kelis mėnesius nukrito nuo 30 JAV dolerių vos iki 1 dolerio.

„Ši valiuta yra ypač nestabili, todėl, manyčiau, kaip valiuta, dar negali būti pasaulyje naudojama“, - teigė analitikas.

Išsakydamas savo nuomonę apie virtualias valiutas Ž. Mauricas teigė, kad vis dėlto mato jų ateitį šiandieniame pasaulyje, tačiau nebūtinai pasauline valiuta taps bitkoinas. Jau yra sukurta ir daugiau virtualių valiutų

„Bitkoinas turi vieną labai didelį minusą – jo pasiūla užprogramuota augti iki 21 mln. Kai bus pasiekta riba, bus taip, kad vertė nuolat kils, nes pasiūla mažės, o prekių ir paslaugų daugės. Tai reiškia nelogišką dalyką. Tie žmonės, kurie turės šitų pinigų ir nieko nedarys, gyvens geriau nei tie, kurie kažką kurs ar darys. Panaši situacija buvo ir 2006-2007 m. Lietuvoje, kai visi investavo į nekilnojamą turtą ir laukė, kol kažkas kažką kitą padarys ir jo vertė pakils. Tačiau taip ir krizė atėjo“, - įspėjo ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)