Kaip buvo pranešama anksčiau, praėjusį ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) 0,25 proc. sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordiško minimumo. Investuotojų nuomone, siekiama susilpninti eurą, kuris spalį buvo pasiekęs didžiausias aukštumas nuo 2011 m.
Tą pačią dieną Čekijos centrinis bankas paskelbė apie pirmas per 11 metų intervencijas valiutų rinkoje, siekiant sumažinti Čekijos kronos vertę.
Praėjusią savaitę Naujosios Zelandijos centrinis bankas leido suprasti, kad gali palūkėti ir nedidinti palūkanų normos, kad pažabotų nacionalinės valiutos stiprinimą, o Australijos reguliuotojai įspėjo – vietos dolerio kursas pasiekė „nekomfortiškai aukštą“ lygį.
„Visos šios šalys iš tiesų pasiryžusios neleisti stiprinti savo valiutų“, – pareiškė „Merk Investment LLC“ Kalifornijoje vadovas Akselis Merkas.
ECB vadovas Mario Draghi nuo šių metų pradžios siekia susilpninti eurą žodinėmis intervencijomis pabrėžė A. Merkas interviu „Bloomberg“.
Vyriausybės ir centriniai bankai grįžta prie konkurencingumo didinimo, silpninant nacionalines valiutas tuo metu, kai suprastėjo Tarptautinis valiutos fondas prognozės apie makroekonomiką, o infliacija sulėtėjo iki tokio lygio, kad investicijos pasidarė nepatrauklios.
„Ateina nauja valiutų karų era“, – interviu „Bloomberg“ sakė „Bank of New York Mellon“ Londone vadovas Neilas Melloras.
Valdžios atstovų ir reguliuotojų sprendimai gali vėl išprovokuoti situaciją, kurią Brazilijos finansų ministras 2010 m. pavadino valiutų karais. Naujas kovos už valiutų susilpninimą raundas prasidės praėjus dviem mėnesiams po to, kai Didžiojo 20-uko šalys pažadėjo „susilaikyti nuo konkurencinės devalvacijos“.
