Organizmo gynyba
Kontaktinis dermatitas – odos uždegimas, kylantis, kai tam tikra medžiaga liečia odą ir sukelia dirginančią arba alerginę reakciją. Jeigu dermatitas alerginis – bėrimus sukelia imuninė sistema, kuri kaskart susidūrusi su alergenu pradeda gaminti antikūnus.
Per pirmąjį kontaktą su alergenu bėrimų nebūna, nes tuo metu organizme vyksta sensibilizacija – jautrėjimas, per kurį gaminasi atminties ląstelės, kurios kitą kartą susidūrusios su tuo pačiu alergenu galėtų ginti oda.
Alergijos sukėlėjai
Kontaktinį dermatitą sukelia tiesioginis kontaktas su odą dirginančiomis arba alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Alergenais gali tapti įvairios kosmetikos priemonės, dezodorantai, kvepalai, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai, medicininiai tepalai, netgi augalai.
Jeigu kaskart susidūrus su tam tikra medžiaga pasireiškia odos uždegimas, greičiausiai žmogus tai medžiagai alergiškas. Asmuo gali tapti alergiškas ir tai medžiagai, kuri anksčiau nesukeldavo jokių alergijos požymių. Vieną kartą pasireiškus alergijai, žmogus ją išprovokavusiai medžiagai bus alergiškas visą gyvenimą.
Įspėjamieji ženklai
Dirginančio ir alerginio kontaktinio dermatitų simptomai panašūs. Oda po sąlyčio su dirginančia arba alergizuojančia medžiaga parausta, patinsta, ją niežti, iškyla pūslelių. Ilgai kasant oda gali sustorėti ir pradėti pleiskanoti. Nutraukus kontaktą su alergenu simptomai išnyksta po 1–3 sav.
Skirtumai nėra dideli – dirginanti reakcija pasireiškia dažniausiai per 12 val. po kontakto su dirginančia medžiaga ir tik toje vietoje, kur medžiaga kontaktavo su oda. Alerginės reakcijos atsiranda vėliau, po 12–72 val. Šiuo atveju bėrimų gali iškilti ir ant tų odos vietų, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su alergenu.
Grėsmingasis nikelis
Nikelis – vienas labiausiai paplitusių metalų. Jo yra ant įprastų metalinių ir metalu dengtų daiktų paviršių, monetose, drabužių sagose, užtrauktukuose, kabliukuose, taip pat žirklėse, papuošaluose, laikrodžių apyrankėse, virtuviniuose induose ir kai kuriuose maisto produktuose.
Kartais sunku diagnozuoti nikelio sukeltą alerginę reakciją, nes ji pasireiškia ne tik tiesioginio kontakto vietoje. Šio metalo sukelta alergija nebūtinai pasireiškia vienoje vietoje, ji gali plisti per kraują arba maistą. Dėl šių priežasčių alergiškiems nikeliui asmenims patariama vengti tiesioginio sąlyčio su netauriaisiais metalais ir vartoti mažiau maisto produktų, sudėtyje turinčių nikelio.
Alergeno nustatymas
Konkrečią cheminę medžiagą, sukėlusią dermatitą, gali padėti nustatyti tik odos tyrimai. Per tyrimą ant specialios lipnios juostos uždedamas alergenas ir paruoštas mėginys užklijuojamas pacientui ant nugaros arba vidinio dilbio. Po 48 val. juosta nuimama ir alergologas įvertina tyrimo rezultatus.
Odos mėginius galima atlikti ne tik su standartiniais alergenais, bet ir su įtartinais produktais, kurie galėjo sukelti alerginę reakciją. Būtina žinoti, kad visi odos mėginiai atliekami nesant aktyvių alergijos požymių ir kurį laiką nevartojus vaistų nuo alergijos.
Odos apsauga
Nustačius alergiją sukeliančią medžiagą, pirmiausia jos vengti. Chemines medžiagas reikia nuvalyti ir nuplauti vandeniu. Dermatito atveju pažeidžiama oda, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl svarbu atkurti apsauginę epidermio funkciją. Šiuo tikslu naudojami įvairūs minkštinamieji ir drėkinamieji kremai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir neigiamo išorės poveikio.
Specialisto komentaras
Gydytoja dermatovenerologė Aistė Beliauskienė
Kontaktinė alergija nikeliui pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu odos sąlyčio su nikelio turinčiu metalu vietoje. Ūminiam dermatitui būdingas stiprus odos niežėjimas, paburkimas, pūslelės, kurioms trūkus atsiranda šlapiavimas, erozijos, gelsvi šašai. Jeigu kontaktas su alergenu išlieka ilgą laiką arba kartojasi, vystosi lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas.
Nikelio gali būti papuošaluose, metalinėse drabužių detalėse, metaliniuose įrankiuose, raktuose, mobiliuosiuose telefonuose. Todėl bėrimų dažniausiai matyti kaklo, ausų, pilvo, riešų, plaštakų srityse – vietose, kurios liečiasi su metalu.
Plaštakų dermatitas paprastai susijęs su profesine veikla: kirpėjai, statybininkai, kasininkai, virėjai naudoja metalinius įrankius, kuriuose gali būti nikelio. Ar jo yra metalo sudėtyje, galima patikrinti atlikus nesudėtingą dimetilglioksimo (DMG) testą.
Nikelio gali būti tiek juvelyriniuose, tiek bižuterijos metaluose. Ausų ar kitų kūno vietų pradūrimas ir nikelio turinčių papuošalų nešiojimas pradurtose vietose – svarbiausias kontaktinės alergijos rizikos veiksnys. Yra žinoma, kad net 17 % moterų ir tik apie 3 % vyrų yra jautrūs šiam metalui.
Nuo 2003 m. ES direktyvos riboja nikelio koncentraciją gaminiuose, kurie liečiasi su oda. Pastebėta, kad ši reguliacija sumažino kontaktinės alergijos paplitimą. Tačiau ne ES gaminami ar įsigyti gaminiai gali būti kenksmingi.
Papuošaluose esantis kobaltas ir paladis taip pat gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, o alergija metaliniam auksui, variui, sidabrui, chromui pasitaiko retai.
Kita vertus, nikelio randama ir maisto produktuose: pupose, kopūstuose, salotose, špinatuose ir pan. Kartais žmonėms didesnis šio metalo kiekis maiste gali sukelti sisteminį alerginį kontaktinį dermatitą.
Šiuo atveju bėrimai pasireiškia ne kontakto su metalu vietose, o pūslelėmis delnuose, bėrimais linkiuose arba ant viso kūno. Ar speciali dieta gali būti naudinga, sprendžia dermatovenerologas arba alergologas įvertinęs tyrimų duomenis.
Taip pat nikelio yra durų rankenose, induose bei metaliniuose puoduose. Jeigu organizmas jautrus, reikia vengti kontakto su minėtu metalu. Jei tokios galimybės nėra, mažus metalinius paviršius (raktų galvutes, klavišus) galima padengti lipnia juostele arba nagų laku.
