Nešmenys – nuo pilamo grunto
Savivaldybės administracijos statybos specialistai taip pat žino alytiškių nusiskundimus dėl neva teršiamo Nemuno, tačiau turi tokį pat paaiškinimą, kaip ir gamtosaugininkai. Jų teigimu, statant pėsčiųjų ir dviračių tiltą, sujungsiantį miesto kurortinę dalį ties Dainų slėniu su Pirmojo Alytaus piliakalnio teritorija, abiejose Nemuno pusėse bus statomos atramos. Dabar, montuojant metalinius įlaidus ir pilant gruntą, viena statoma Dainų slėnio pusėje. Iš šios vietos į upę patenka rusvų nešmenų.
Čia dirbantys statybininkai, savivaldybės skelbto konkurso statyti tiltą laimėtojos miesto bendrovės „Alkesta“ atstovai sakė sulaukę ne vieno aplinkosaugininkų apsilankymo, domėjimosi atseit teršiamu Nemunu, bet priekaištų neišgirdę.
„Mūsų toks darbo procesas ir taip bus, kol vanduo plaus gruntą“, – pabrėžė „Alkestoje“ dirbantis projektų vadovas Arūnas Visockas.
Darbuosis įspūdingo aukščio kranai
„Alkesta“ sutartį su miesto savivaldybe dėl pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną pasirašė liepos viduryje. Statybos turi būti baigtos 2015 metais, o jų vertė – beveik 30 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – iš europinių fondų.
Tiltas bus 260 metrų ilgio, per 30 metrų aukščio ir 5 metrų pločio. Jo naujos atramos po 26 metrus ilgio abiejose pusėse bus sujungiamos su išlikusiomis geležinkelio tilto atramomis. Didžiausias tarpatraminis atstumas bus 93 metrai.
Kaip tvirtino „Alkestos“ specialistai, statant šį metalinių konstrukcijų tiltą darbuosis du įspūdingo aukščio kranai, primenantys šešiolikaaukštį namą, jų dabar ieškoma visoje Europoje. Kad tiltas funkcionuotų, teks maždaug 5 metrus link pylimo patraukti čia pastatytą stilizuotą miesto rožę.
Pradėjus statybas nuo Dainų slėnio pusės, pasak statybininkų, teko iškirsti apie 80 plonesnių ir storesnių medžių, trukdančių darbams. Medžiai dar kertami ir kitapus Nemuno.
Alytuje, be statomo pėsčiųjų ir dviračių tilto, yra trys tiltai per Nemuną susisiekti autotransporto priemonėmis – Antano Juozapavičiaus, Kaniūkų ir Lietuvos tūkstantmečio.