Irma pasakojo, kad apie tai, jog penktadienį „Air Lituanica“ oro linijomis iš Vilniaus ryte neišskris į Prahą, sužinojo ketvirtadienį vakare – apie 21.30 val. Moteriai buvo paskambinta į mobilųjį telefoną ir pranešta, kad 9.45 val. dėl techninių nesklandumų ji į Čekiją išskristi negalės. Jai teliko dvi galimybės – atsiimti pinigus ir mėginti gauti kompensaciją arba išskristi apie 18 val. vakaro su persėdimu kitame mieste.
Šiuo atveju Irma būtų buvusi Prahoje tik apie 23 val. vakaro ir taip sutrumpinusi kelių dienų atostogas kone iki vienos dienos, nes skrydis atgal į Vilnių – sekmadienį iš ryto. „Kaip jūs įsivaizduojate, jeigu žmonės važiuoja savaitgalio kelionei, tai atvažiuoti vos ne dvyliktą nakties, o išvažiuoti sekmadienį ryte, čia ne variantas“, - piktinosi moteris.
Skristi vėlesniu lėktuvu jai buvo nenaudinga ir finansiškai. „Ypatingai žinant Prahos viešbučių kainas – 110 eurų už naktį, negi mokėti už dvi naktis viešbutyje, o pabūti vieną dieną“, - pasakojo Irma, nusprendusi į Čekiją nebekeliauti.
Ji teigė bandysianti atgauti pinigus už bilietą bei 250 eurų kompensaciją – ši pagal ES keleivių teises skiriama, kai skrydis atšauktas (arba į lėktuvą žmogus neįlaipinamas, arba lėktuvas į biliete nurodytą galutinę paskirties vietą atvyksta vėluodamas daugiau kaip 3 valandas), jei atstumas tarp ES esančių miestų yra 1500 km arba mažesnis.
Gavus kompensaciją, pasak Irmos, ji iš esmės tik padengtų jos su vyru išlaidas už užsakytą viešbutį – iš dviejų vienos nakvynės atšaukti nepavyko, kadangi buvo likę mažiau nei 24 val. iki registracijos viešbutyje.
Apie tai, kad išskristi nepavyks, moteris sakė mąsčiusi ir anksčiau. Ji pasakojo girdėjusi, kad jau yra buvę atšauktų skrydžių į Prahą, tad savaitės pradžioje ji dar paskambino pasitikslinti, ar tikrai pavyks išvykti. „Manau, kad įspėti žmones neblogai, nes taip man dar nėra buvę – kad iš vakaro (perspėtų apie atšaukimą – DELFI)“, - pasakojo Irma.
Jos manymu, skrydis galėjo neįvykti dėl to, kad buvo parduota mažai bilietų į lėktuvą. „Mes nemažai keliaujam – paprastai taip daro, kai susirenka mažai keleivių ir jiems labiau finansiškai naudinga išmokėti kompensacijas“, - kalbėjo ji.
DELFI susisiekė su „Air Lituanica“ komunikacijos vadove Sandra Meškauskaite. Ji nurodė, kad skrydis buvo atšauktas todėl, kad „Air Lituanica“ dėl techninių orlaivio gedimų tiesioginius skrydžius keitė jungiamaisiais.
„Air Lituanica“ šiandien, spalio 11 d., nevykdė tiesioginio reiso į Prahą (skrydžio numeriai LT401/LT402), keleiviams pasiūlyta kelionės tikslą pasiekti kitais jungiamaisiais skrydžiais. Taip nutarta paaiškėjus, kad šia kryptimi turėjusio skraidinti orlaivio techniniai gedimai nėra galutinai išspręsti. Kiti šiandienos skrydžiai vyksta pagal įprastą tvarkaraštį. Skrydžių sauga yra absoliutus „Air Lituanica“ prioritetas, tad pastebėjus ar bent įtarus galimus orlaivio techninius nesklandumus, skrydžiai juo yra nevykdomi. Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ atsiprašo savo keleivių už patirtus nepatogumus – jiems visiems, atitinkamai pagal situaciją, pasiūlytos alternatyvos pasiekti kelionės tikslą kitais palankiausiais maršrutais. Esant skrydžių vėlavimui, bendrovė yra numačiusi savo keleiviams dalinti maisto talonus, gėrimus, pasirūpinti nakvyne – suteikti keleiviams visą įmanomą dėmesį. „Air Lituanica“ skrydžius vykdo dviem orlaiviais „Embraer 170“, kuris yra nuomojamas iš „Estonian Air“, ir „Embraer 175“, kuris yra nuomojamas tiesiogiai iš gamintojo. Techniniai gedimai yra pastebėti orlaivyje „Embraer 175““, - nurodė S. Meškauskaitė.
Ji nurodė, kad „Air Lituanica“ per savaitę įvykdo 62 tiesioginius reguliarius skrydžius, per mėnesį – apie 250. Šiuo metu su „Air Lituanica“ iš Vilniaus oro uosto galima tiesiogiai skristi į Briuselį, Amsterdamą, Berlyną, Prahą ir Miuncheną.
Tiesa, vakar, spalio 10 d., iš ir į Miuncheną turėjęs įvykti „Air Lituanica“ skrydis taip pat buvo atšauktas.
