Suomis knygos autoriui atskleidė, kad 2004 metų Didįjį Penktadienį jam paskambino Frankas Williamsas ir pakvietė į savo komandą. Rašoma, kad Mika, baigęs pokalbį telefonu, pasakė savo žmonai:

„Nepatikėsi, kas skambino. Tai Frankas Williamsas. Jis man pasiūlė darbą, nes jam reikia ko nors, kas pakeistų Juaną Pablo Montoyą“.

M.Hakkinenas po šio skambučio nedelsdamas kreipėsi į gydytojus patarimo, ar spėtų pasiruošti sugrįžimui fiziškai. Po poros dienų vėl paskambinus „Williams“ komandos vadovui, jis atsakė: „Visada norėjau ir vis dar noriu lenktyniauti. Manau, ilsėtis man jau užteks“.

Vis dėlto, įvykiai pasisuko kita linkme. Suomis ir jo vadybininkas Didier Cotonas buvo keletą kartų susitikę su F.Williamsu ir pasijuto ne itin norimi. Jie įtarė, kad „Williams“ komanda turi kitą kandidatą, kas ir buvo patvirtinta rugpjūčio mėnesį, kai ši ekipa paskelbė, kad 2005 metais joje lenktyniaus Jensonas Buttonas.

Lenktynininkas ėmėsi atsarginio plano – jo vadybininkas susisiekė su BAR komandos vadovu Davidu Richardsu ir iškart aptarė galimybes užimti J.Buttono vietą šioje ekipoje. Šis į pasiūlymą reagavo entuziastingai, tačiau nenorėjo priimti sprendimo nepakovojęs iki galo dėl savo piloto.

Galų gale M.Hakkinenui nusibodo laukimas ir nežinomybė. „Tai tampa pernelyg komplikuota ir man jau pradeda nebepatikti. Greičiausiai nelenktyniausiu nei BAR, nei „Williams“, nei dar kokioje kitoje komandoje. Jei įvykiai klostysis taip ir toliau, bolidą išbandysiu tik spalį arba lapkritį, o tai jau bus per vėlu, norint deramai pasiruošti“, – neiškentęs pareiškė lenktynininkas.

Praradęs viltis sugrįžti į „Formulę-1“ M.Hakkinenas nusprendė lenktyniauti Vokietijos lenktynėse DTM ir vairuoti „Mercedes“ automobilį.

Daugiau informacijos ieškokite www.f-1.lt.