Banko analitikai teigia, kad kiekvienas litas, investuotas į krepšinį, neša apie 40 proc. grąžos. Investicijos į eksportui priskirtinas išlaidas (pvz., turizmą) gali atnešti net iki 80 proc. grąžos.
J. Rojata tiki, kad nepaisant ekonomikos ciklų krepšinio rinkoje besisukančių pinigų skaičius tik didėja.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje reguliariai sportuojama trečdaliu aktyviau nei Europos Sąjungoje. Reguliariai sportuojantys teigia 14 proc. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto lietuviai laisvalaikiui ir sportui išleidžia dvigubai mažiau pinigų nei ES vidurkis. Tačiau stebina tai, kad krepšinio sirgaliaus krepšelio indeksas (kiek jis išleidžia renginiuose) nuo 2000 m. beveik padvigubėjo.
DNB skelbia, kad Lietuvoje aktyviai krepšinį žaidžia apie 100 tūkst. gyventojų, per metus kiekvienas jų vidutiniškai išleidžia 1,5 tūkst. Lt šiai sporto šakai.
„Jei pinigai investuojami į krepšinį, jie pasiskirsto per restoranus, statybą, mažmeninę prekybą, žiniasklaidą, rinkodarą, bilietus ir nuomą“, - vardijo ekonomistė.
Banko pateiktais duomenimis, per paskutinį dešimtmetį statybos sektorius dėl krepšinio gavo 600 mln. Lt pajamų.
„Šios investicijos yra ilgalaikės. Investicijos į modernias arenas galima žiūrėti kaip į IT infrastruktūros kūrimą. Krepšinis taip pat sugebės generuoti dar didesnę ekonominę naudą“, - tiki J. Rojaka.
Vidaus prekybai krepšinis atnešė 300 mln. Lt, viešbučiams ir restoranams – 240 mln. Lt.
