Nors diabetas – lėtinė, nepagydoma liga, kasdien reikia gerti vaistus arba švirkštis insulino injekcijas, ji neturi būti kliūtis visavertėms
atostogoms.
Planuoti iš anksto
Kartais žmonės, sergantys diabetu, baiminasi, kad per atostogas pasikeitęs dienos režimas, fizinis aktyvumas, emocijos, kitoks klimatas gali sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimus, ligos paūmėjimą.
„Diabetas – ne kliūtis atostogoms, kelionėms į kitas šalis, tik reikia joms pasiruošti, viską gerai apgalvoti, – tvirtina Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „Diabitė plius“ pirmininkė, gydytoja Eglė Marija Jakimavičienė. – Kai kelionėje keičiasi laiko juosta, valgymo laikas, būtina pagal situaciją keisti ir mitybos režimą, insulino dozes. Jei valgote kavinėje, restorane ar užkandinėje, mokėkite įvertinti patiekalus. Juk ne visos maitinimo įstaigos pasirengusios pateikti informaciją, kokių maisto medžiagų yra jų patiekaluose.“
Kavinių, restoranų maistas paprastai yra riebesnis ir saldesnis už pagamintą namie. Porcijoje gali nepakakti diabetikams reikalingų krakmolingų angliavandenių – ryžių, makaronų, bulvių, tačiau gali būti per gausiai padažo, majonezo.
„Nereikėtų rinktis tokių patiekalų, kuriuose daug visko primaišyta, – pataria gydytoja E. M. Jakimavičienė. – Geriau valgyti tokį maistą, kurio sudėtis aiškiai matyti, galima apskaičiuoti maisto energinę vertę, kaloringumą.“
Diabetikai įpratę skaičiuoti, jie žino, kiek dienos raciono turi sudaryti angliavandeniai, baltymai, riebalai. Pagal tai jie renkasi maisto produktus, kasdien skaičiuoja, todėl ir kelionėse didelių keblumų neturėtų kilti. Apskaičiavus maisto energinę vertę ir susišvirkštus vaistų, kraujo gliukozės balansas nesikeičia.
Kiek įmanoma, ir per atostogas reikia laikytis mitybos režimo, valgyti dažnai, bet po nedaug. Kelionėje rankiniame bagaže turėkite saldainių, šokolado, sumuštinį ir kt. – angliavandenių turinčių produktų, nes gali nebūti progos laiku pavalgyti – kavinė bus uždaryta ar pan. Turėdami maisto atsargų, išvengsite gliukozės kraujyje svyravimų.
Sergant diabetu mityba svarbi ne mažiau už gydymą vaistais. Ligonis turi žinoti, kurie maisto produktai daro didžiausią įtaką gliukozės koncentracijos svyravimams kraujyje.
Kišenėje – ledinukai
Vykdami į kelionę pasiimkite pakankamai vaistų, o skrisdami lėktuvu medikamentus, gliukozės matuoklį laikykite prie savęs, nedėkite į lagaminą ir neatiduokite į bagažą.
Per atostogas aktyviai ilsintis, esant didesniam, negu įprasta, fiziniam krūviui (daugiau vaikštant, plaukiojant, vykstant į ekskursijas), organizmas geriau įsisavina gliukozę, todėl gali sumažėti jos kiekis kraujyje. Labai svarbu, kad kelionės įspūdžiai, emocijos nesutrikdytų įprastos savikontrolės rutinos ir ligonis nepamirštų matuokliu tirti gliukozės kiekį kraujyje, kaip tą daro namie.
„Fizinis krūvis mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl mažiau reikės ir insulino, – aiškina gydytoja E. M. Jakimavičienė. – Svarbu, kad daugiau judėdami, sportuodami, diabetikai su savimi turėtų greitai įsisavinamų angliavandenių – gliukozės tablečių, čiulpiamų saldainių ar sulčių, kad neištiktų hipoglikemija. Tuo reikia iš anksto pasirūpinti.“
Gerai ligos kontrolei svarbu išmanyti, kaip insulinas, maistas ir fizinis krūvis keičia gliukozės kiekį.
Keliaujant reikėtų su savimi turėti dokumentą („Diabeto“ pasą ar gydytojo pažymą), kurioje nurodoma, kad žmogus serga diabetu. To reikia ir dėl medikamentų vežimo (išvengiama nesusipratimų pasienio muitinėse), ir nelaimės atveju.
„Kartu atostogaujančius žmones būtina informuoti, kad jų bendrakelionis serga diabetu, kad jie mokėtų suteikti pirmąją pagalbą, žinotų, kur ligonis laiko vaistus“, – tvirtina gydytoja.
Kelionės draugas turėtų žinoti pagrindines pagalbos priemones. Kilus hipoglikemijai diabetu sergantis žmogus pasijunta blogai: smarkiai prakaituoja, jį apima didelis silpnumas, dezorientacija. Todėl ligoniui reikia skubiai duoti ko nors saldaus, pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Saugoti pėdas
Diabetu sergant daug metų, ilgainiui ši liga pakenkia pėdų nervams, raumenims, kraujotakai. Pėdos darosi nejautrios, jas galima greičiau susižaloti. Ligonis gali nejausti, kad užlipo ant aštraus daikto ar kad kojos pirštas trinasi į batą, atsirado pūslė. Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos pėdų nervų pažeidimams, yra padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
„Atostogaudami Baltijos pajūryje diabetikai gal ir gali vaikščioti basi, nes čia gana švarūs, smėlėti paplūdimiai, tačiau poilsiaudami, kur pakrantės yra akmenuotos, turėtų avėti gumines šlepetes, kitaip gali susižaloti pėdas“, – pataria gydytoja
E. M. Jakimavičienė.
Jei kraujo cirkuliacija gera ir nevargina pėdų pažeidimai, keliaujant nereikia imtis jokių specialių atsargos priemonių.
„Kelionėje avalynė turi būti patogi, geriausia ortopedinė, odinė, kad kojos kvėpuotų, – teigia gydytoja. – Kai pėdų jautrumas sumažėjęs, reikia kiekvieną dieną kojas apžiūrėti, patikrinti batus, ar koks akmenukas neįkrito, kad neatsirastų nuospaudų. Jei ant kojų atsiranda žaizdelė, būtina nedelsiant ją gydyti.“
Jei liga buvo kontroliuota tinkamai, dažniausiai po atostogų diabetikų būklė pagerėja.
Diabetu sergantys žmonės, kurie yra Lietuvos diabeto asociacijos nariai, turi sveikatos pasą „Diabetas“. Jis parengtas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos bei Tarptautinės diabeto federacijos rekomendacijas. Dokumento tikslas – gerinti cukriniu diabetu sergančių žmonių sveikatos priežiūrą, vengti vėlyvųjų komplikacijų.
Įvairiose šalyse plačiai naudojami identifikavimo pakabukai ant kaklo ar apyrankės, kurių skiriamasis ženklas atpažįstamas visame pasaulyje. Tai padeda gydytojams, policininkams, skubią medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms gauti informaciją apie ligonį bei jo gydymą.
Nuo 2000 m. Lietuvoje galima įsigyti apyrankę su skiriamuoju ženklu „dia“, kuris reiškia, kad žmogus serga cukriniu diabetu. Joje išgraviruojamas ligonio vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie ligonio būklę, nurodoma, ar žmogus gydosi insulinu, ar tabletėmis.
Sunki liga
Cukrinis diabetas – grėsminga liga, kuria susergama sutrikus medžiagų apykaitai dėl insulino stokos ar jo neveiklumo.
Insulinas yra kasos hormonas, padedantis kraujo angliavandeniui gliukozei patekti į ląsteles ir jas aprūpinti energija. Trūkstant insulino ar jam neveikiant, gliukozė kaupiasi kraujyje, o organizmo ląstelės badauja.
Vaikai dažniausiai serga I tipo cukriniu diabetu. Jų kasa negamina arba gamina per mažai insulino. Pastaruoju metu vaikai dažniau serga ir kito tipo diabetu. Plintant vaikų nutukimui, ypač daugėja II tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų.
Ką turėti keliaujant
Identifikavimo dokumentą („Diabeto“ pasą arba gydytojo pažymą).
Gliukozės matuoklį, juostelių kraujo gliukozės kiekiui matuoti, ketonams šlapime tirti, piršto dūriklių, adatėlių.
Gliukagono, gliukozės tablečių ar kitų priemonių hipoglikemijai gydyti.
Angliavandenių turinčio maisto atsargų – čiulpiamų saldainių, sumuštinių, sausainių, vaisių sulčių.
Kitus vartojamus vaistus.
Dezinfekcinių ir pirmosios medicinos pagalbos priemonių.
