„Jeigu socialdemokratai būtų geriau klausęsi, ką mes kalbėjome 2007-2008 m. ir jei būtų padarytas nors vienas aiškus veiksmas išvengti burbulų sprogimo, tai šiandien nereikėtų taip gailiai šnekėti apie įvykusią krizę ir jos pasekmes“, - DELFI politikų kaltinimus komentavo ekonomistas.
Pasak G. Nausėdos, prieš krizę ekonomistams skambinant pavojaus varpais dėl artėjančios krizės politikai „ausis užsikimšo ausų kimštukais“ ir į perspėjimus nebuvo norėta reaguoti.
„Kartais tikriausiai pristinga atsakomybės prisiimti pasekmes už tai, kas nebuvo padaryta. Belieka prisiminti dar vieną faktą, kad prieš krizę buvo padidintos pensijos, nors puikiai matėsi, kad tamsūs debesys jau tvenkiasi apie Lietuvos makroekonomiką ir tai buvo padaryta ignoruojant bet kokius ekonomikos dėsnius“, - kalbėjo G. Nausėda.
SEB banko atstovas pastebėjo, kad politikų ignoravimas ekonomistų išsakytiems pastebėjimams visada baigiasi krizėmis.
„Ar krizė prasidėjo, nes kažkas paskatino paniką, ar dėl to, kad nebuvo imtasi priemonių užbėgti krizei už akių ir, jei ne jos išvengti, tai bent jau sušvelninti. Buvo ignoruojama, kad krizė tvenkiasi. Prisimenu, kad tekdavo dalyvauti televizijos laidose prieš krizę ir atrodė, kad kalbiesi su kurčiais žmonėmis“, - pridėjo jis.
N. Mačiulis: tuo metu banke dar net nedirbau
„Toks faktas jau savaime šį bei tą pasako apie kaltinimų pagrįstumą“, - teigė jis.
N. Mačiulis išsakė nuomonę, kad, prieš siejant ekonomistų pasisakymus viešoje erdvėje ir krizę, reikia iš pradžių pasidomėti tikromis krizės priežastimis.
„Viena priežastis – negalime neigti, kad sparti kreditavimo plėtra prisidėjo prie to, kad Lietuvos ekonomikoje buvo didelis burbulas ir Lietuvos ekonomika atitrūko nuo savo potencialo: gyventojai leido daugiau nei turėjo pajamų, įmonės investavo daugiau neturėdami finansinių pajėgų, kreditavimas buvo neribojamas, tai čia bankų kaltės buvo tame. Kreditavimo politika buvo per daug laisva“, - aiškino ekonomistas.
N. Mačiulis kaip tik prisimena, kad apie besipučiantį burbulą ekonomistai bandė viešai įspėti.
Kaltinimus dėl ekonomistų sukeltos finansinės panikos N. Mačiulis taip pat bandė paneigti.
„Panika čia ne prie ko. Problema buvo, kad gyventojai gyveno ne pagal pajamas, o kita problema – Lietuvos finansai buvo išbalansuoti, nes deficitas didelis nesimatė tik dėl to, kad biudžetas turėjo daug laikinų pajamų iš to ekonomikos burbulo. Struktūrinis deficitas 2008 m. siekė beveik 8 proc. BVP ir tą reikėjo suprasti bei ruoštis dar 2006-2007 m. formuojant perteklinį biudžetą“, - kalbėjo ekonomistas.
Primename, kad trečiadienį socialdemokratai dėl krizės apkaltino konservatorius ir bankų analitikus. Paprašytas įvardinti, kurie ekspertai turimi omenyje, ekspremjeras Gediminas Kirkilas nurodė du - „Swedbank“ ir SEB bankų veidus – N. Mačiulį ir G. Nausėdą. Įdomu tai, kad N. Mačiulis „Swedbank” pradėjo dirbti tik 2010 m. rudenį – kai šalis jau lipo iš ekonominės duobės.
