O koks klastingas mikrobas kaitrią dieną, žiūrėk, jau ir įsitaisė mūsų kepsnyje, leduose ar trešnių dubenyje... Kaip išvengti infekcinių žarnyno ligų ir virškinimo sutrikimų?
Pilnos ligoninės
Infekcinių ligų ligoninės ir skyriai šiltuoju metų laiku gyvena beveik apgulties sąlygomis. Dažniausiai dėl to kaltas nepakankamai termiškai apdorotas maistas ir užterštas vanduo. Kasmet medikai artėjant vasarai įspėja: atsargiai, nevalgykite pusžalės mėsos, negerkite nevirinto vandens, jei nesate tikri, kad jis švarus, išmeskite pasenusį maistą, gerai nuplaukite vaisius, daržoves ir, žinoma, rankas. Nors visi viską žinome, vis tiek tai užmirštame.
„Vasarą, ypač per karščius, bakterijos ir mikroorganizmai daug greičiau dauginasi. Dauguma nesiplauna rankų išėję iš tualeto, pakeitę vaikui vystyklą, nežino, kad reikia dezinfekuoti aplinką, dėl to dažnai visa šeima susirgus vienam jos nariui užsikrečia virusine infekcija“, – aiškina sostinės Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės gydytoja Audronė Marcinkutė.
Pasak jos, ligoninė šiuo metu beveik pilna. Kreipiasi ir pavieniai pacientai, ir grupės tų, kurie drauge valgė toje pačioje įstaigoje ar iškyloje, ir šeimos. Vieni kepė kiaušinius, kad tryniai liktų skysti, kiti pagailėjo išmesti nešviežią mėsą, treti nutarė paragauti, ar skaniai pagamino marinatą jau po to, kai jį sumaišė su žalia mėsa, ketvirti uogas ir daržoves plovė ežero vandeniu – ir visi jie atsidūrė ligoninėje.
Mikrobai nekeičia skonio
Įspėdama, kad ne visuomet mikrobai keičia maisto skonį, gydytoja primena tai, ką būtina žinoti. Vaisius ir uogas reikia nuplauti tekančiu vandeniu, jeigu tai trešnės ar vyšnios, kruopščiai plaukite ir jų kotelius. Prieš valgydami perrinkite, nevalgykite supelijusių, apipuvusių uogų. Jei nežinote, ar švarus šulinio, šaltinio vanduo, jį virinkite.
Taip pat stenkitės, kad maudantis į burną nepatektų vandens. Maudyklų vanduo dažnai būna užkrėstas E. coli bakterijomis, kurios karštymečiu ypač sparčiai dauginasi. Jų vandenyje atsiranda dėl vis dar necivilizuotų mūsų higienos įpročių, konstatuoja A. Marcinkutė.
Vasarą padaugėja ligonių, kuriems diagnozuojami apsinuodijimai, žarnyno bakterinės ir virusinės, maisto toksinės infekcijos. Klaipėdos universitetinės ligoninės 2-ojo infekcinių ligų skyriaus vedėja Rasa Girdžiūnienė teigia, kad tai lemia tos pačios priežastys – netinkamai per karščius laikomi produktai, nepakankamai termiškai apdorotas maistas.
Valgykime mažiau ir lengviau
Riebūs, sunkiai virškinami patiekalai, apdegę kepsniai taip pat sutrikdo žarnyno veiklą. Per karščius sunkiau virškinti, todėl reikėtų valgyti mažiau ir lengvesnį maistą, daržovių, vaisių, gerti daugiau skysčių. Žinomos tiesos, bet dauguma į jas nekreipia dėmesio. „Per daug gerai ir skaniai valgome“, – priduria R. Girdžiūnienė.
O Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas teigia, kad šiltuoju metų laiku pacientų kaip tik sumažėja: „Vasarą mūsų ligoniai ilsisi. Daugumą virškinimo trakto ligų sudaro funkcinės stemplės ir žarnyno ligos, kurios yra susijusios su nervų sistema. Vasarą daug žmonių poilsiauja, atsipalaiduoja, todėl pagerėja jų būklė.“
Sunkiomis virškinimo sistemos ligomis sergančių pacientų skaičius nesikeičia. Tačiau visi, kurie skundžiasi lengvesniais ar sunkesniais stemplės, skrandžio, žarnyno sutrikimais, šiltuoju metų laiku turi žiūrėti, ką valgo. Pavyzdžiui, braškėse, vyšniose yra daug rūgšties, todėl gali varginti rėmuo, atpylimai rūgštimi. Tam reikia būti pasirengus, turėti su savimi vaistų ir juos vartoti, pataria centro vadovas.
Šviežios daržovės, kurių daug valgome vasarą, gali pūsti vidurius. Tai natūralu, nes žmogaus organizme nėra fermentų, padedančių virškinti žalumynus, neturime sistemos, kuri padėtų juos pasisavinti. Todėl žaliavalgystę J. Valantinas vertina griežtai neigiamai.
„Valgyti reikia viską. Ir mėsą, ir daržoves, tik su saiku“, – įspėja žinomas medikas.
„Jei mityba bus subalansuota, tikrai niekuo nesirgsime. Geriausia per karščius valgyti neperkeptą mėsą, jei ji šviežia, sveikiausia – tik truputį pakepta. O sudegusi mėsa tiesiog neskani. Anglis nekenkia, ji netgi padeda virškinimui, juk net anglies tabletę geriame, kai apsinuodijame. O su mėsa tinka švieži ridikėliai, agurkai, pomidorai, salotos“, – sako gydytojas.
Pataria kreiptis į specialistus
J. Valantino nuomone, jei vis dėlto persivalgėme ar jaučiame kokius nors virškinimo sutrikimo simptomus, neskubėkime gerti savo nuožiūra vaistų, maisto papildų, tokių kaip virškinimo fermentai, „gerosios“ bakterijos ir pan. Išskyrus tuos atvejus, jei sergame kokia nors rimta virškinimo trakto liga ir ji paūmėja.
Sočiai prisivalgius gali padėti ir taurelė stipraus alkoholinio gėrimo, tik reikia nepiktnaudžiauti. Tačiau šis „vaistas“ tinka tik sveikiesiems, jo turėtų vengti žmonės, sergantys kepenų ar kasos ligomis, tikina centro vadovas. Po švenčių ir ilgųjų savaitgalių dažnai padaugėja ūmių ligų būklių, tokių kaip alkoholinis kasos uždegimas, alkoholinis kepenų pažeidimas.
„Pirmieji apsinuodijimų, žarnyno, maisto infekcijų požymiai – vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra. Jeigu žmogus nesigydo ar gydosi netinkamai, ypač jei geria per mažai skysčių, gali sutrikti inkstų funkcija, kristi kraujospūdis, sutirštėti kraujas, ligonis nualpsta. Dažniausiai tik tada kreipiamasi į gydytojus, nes visi laukia, kad praeis savaime. Geria pelynų arbatą, spiritą su pipirais, stabdo viduriavimą vaistais ir mano, jog to užteks“, – kritiškai vertina mėgėjus gydytis savarankiškai A. Marcinkutė.
Pasak jos, pagrindinis požymis, rodantis, kad reikia pasikonsultuoti su specialistais – pakilusi temperatūra, dažnas viduriavimas (daugiau nei 10 kartų), pykinimas, net ir išsivėmus kelis kartus. R. Girdžiūnienė sako, jog svarbiausia gerti daug skysčių, laikytis dietos. Protingiausia kelias dienas iš viso nevalgyti, o vėliau valgyti mažais kiekiais. Dažniausia klaida, kurią daro pacientai, – per anksti puola valgyti.
J. Valantinas pataria neignoruoti nė vieno virškinimo sutrikimo simptomo: nei viduriavimo, nei vėmimo, nei pilvo skausmo, nei pykinimo. Užuot puolus patiems gydytis reikėtų pasikonsultuoti bent su šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs paciento būklę, skirs tyrimus ar nusiųs konsultuotis pas specialistą. „Šie paprasti simptomai gali būti sunkios ligos pradžia, tad išsitirti svarbu“, – aiškina pašnekovas.
Praktiniai patarimai
Rinkitės ne taip greitai gendančius produktus: vaisius, daržoves, kietuosius sūrius, konservuotus arba džiovintus mėsos gaminius, grūdų gaminius, riešutus, krekerius ir stalo vandenį. Būtinai atkreipkite dėmesį į produktų spalvą, formą, konsistenciją, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminus. Kraudami produktus į pirkinių krepšelį, žalią mėsą, paukštieną, žuvį įdėkite į du maišelius. Svarbu, kad žalios mėsos ar žuvies sulčių nepatektų ant maisto produktų, kurie vartojami termiškai neapdoroti.
Svarbiausia – tinkama temperatūra. Šaldytą mėsą, paukštieną ar žuvį, iš kurių ketinate gaminti iškylos patiekalus, saugiausia atšildyti šaldytuve 1–4 °C temperatūroje. Norėdami, kad šaldyti produktai atšiltų greičiau, galite atšildyti juos orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje arba palaikyti šaltame vandenyje, nepažeidę pakuotės.
Iškyloje pravers automobilinis šaldytuvas ar šaltkrepšis. Labai svarbu, kad juose būtų tinkama maisto produktams laikyti temperatūra (iki 4 °C). Iškylaudami automobilį su šaldytuvu ar šaltkrepšį laikykite šešėlyje, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių. Maisto produktams pakuoti geriau rinktis sandarius indus, o ne plastikinius ar popierinius maišelius. Maišelyje maisto produktai greičiau genda. Termiškai apdorojant maistą temperatūra jo viduje turėtų pasiekti 75–85 °C, tik tokį maistą saugu valgyti.
Būtina švara. Prieš valgant ar prieš gaminant maistą būtina nusiplauti rankas. Rankas reikėtų plauti su muilu ir šiltu, tekančiu vandeniu. Kai kurie specialistai pataria rankas plauti ne vėliau kaip 20 sekundžių prieš liečiant maisto produktus ir tuoj pat baigus gaminti. Ypač svarbu švariai nusiplauti rankas po to, kai buvo liečiama žalia mėsa, žuvis, kiaušiniai.
Ne mažiau svarbu, kad darbo paviršiai (stalas, pjaustymo lentelės, plautuvė) ir įrankiai taip pat būtų švarūs, o gaminant – dažnai plaunami. Žaliai mėsai, žuviai, kiaušiniams ir salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pjaustyti naudokite atskirus virtuvės įrankius ir pjaustymo lenteles. Jei nėra tokių galimybių, visus įrankius prieš naudojimą būtinai švariai nuplaukite tekančiu, šiltu vandeniu. Dažnai skalbkite virtuvines pašluostes ir plaušines.
Likučius – į šiukšlių kibirą. Viena dažniausių buitinių apsinuodijimo maistu priežasčių – iškyloje ar pobūvyje likusių patiekalų, produktų vartojimas. Karštame ore laikomas maistas, neapsaugant jo nuo aplinkos dulkių, vabzdžių ir pan., labai greitai ima gesti, jame atsiranda sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Visus maisto likučius, parsivežtus iš iškylos gamtoje, reikėtų nedelsiant išmesti.
Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų rekomendacijas.
