Visi jie buvo palikti, pamesti, tapę nebereikalingi, gimę niekieno nelaukiami, pasmerkti mirčiai. Tai viena iš jų, laukiantis savo šanso gyventi.
Mažutėlė Elektra atvyko pas mus iš Elektrėnų dar žiemą. Kokie žmonės buvo jos kelyje, kiek ir ko jai teko išgyventi, nežinome. O ir nespėliojame, neleidžia pati Elektra. Ji nenori prisiminti praeities, jai smagu dabar.
Nors tenka gyventi voljere, nors retai pamato kokį žmogų, bet gyvenimo džiaugsmas tos mažos, bet karštos širdutės nepalieka. Net ir klampus bei šaltas sniegas Elektrutei pasirodė vertas džiugesio. O švarutė pavasario žaluma ir vasaros vandenėlio maloni vėsa Elektrai tapo didele laime.
Kalytei ieškome namų, kuriuose ji galėtų džiaugtis ir džiuginti savo šeimininkus. O gal kas nors galėtumėte priimti ją pas save laikinai globai, kad nereikėtų Elektrai tūnoti voljere ir laukti šventės – savanorių apsilankymo?
Susisiekti: 865282924, neringa@penktakoja.lt (Kaunas)