Žmonės panacėja laiko sveiką gyvenimo būdą?
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniuje jau užregistruoti 27 tymų atvejai: susirgo 3 vaikai ir 24 suaugusieji. Prognozuojama, kad židinys gali išsiplėsti ir į kitas šalies vietoves. Pasak specialistų, tinkama terpė virusui plisti susidaro tuomet, kai skiepijimo apimtys šalyje tampa mažesnės nei 95 proc. Paskutinis tymų protrūkis mūsų šalyje įvyko 2002 m., o nuo 2003 m. registruojami tik pavieniai atvejai. 2010 m. Lietuvoje registruoti 2 tymų atvejai, 2011 m. - 7. Tačiau skiepijimų nuo tymų apimtys nuo 2000 m. stabiliai 0,05 proc. 2011 m. 2 metų amžiaus grupėje sudarė 93,7 proc.
Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos eksperto Roberto Petkevičiaus, šios organizacijos planuose buvo punktas iki 2015 m. eliminuoti tymus/ šiuo metu jau likviduoti raupai ir poliomielitas. Tymai buvo laikoma taip pat išeinančia liga, bet pasaulis dabar mažas, dėl suintensyvėjusios migracijos nebėra sienų plisti virusui.
„Nuo tymų skiepijama jau 40 metų, vakcina saugi, pigi, viena dozė kainuoja vos vieną dolerį. Tačiau dėl pasikeitusios ideologijos skiepijimosi apimtys pradėjo mažėti. Šiuo atveju reikia ir valstybės įsikišimo, kad būtų sugrąžintas skiepų prestižas. Tačiau lietuviai apskritai konservatyvūs – mums nieko nereikia, nei skalūnų, nei šiukšlių rūšiuoti. Tačiau internetu plintanti neaiškios rusų profesorės paskaita apie skiepų žalą nuoširdžiai paskaitoma ir dar draugui persiunčiama. Žinoma, būna įvairių alerginių reakcijų, susergama po skiepo, bet ir lėktuvai krenta, įvyksta automobilių avarijos, bet jų žmonės neatsisako. Kai kurie žmonės, pagaliau, miršta ir nuo bičių įkandimo.
Dabar vyrauja ekologinė mada, vengiama bet kokių E, bet būna keistų požiūrių – žmogus nevalgo dešros su E, bet rūko. Atsiranda įvairiausių keistų teorijų: tai cinamonas viską gydo, tai soda. Labai daug informacijos apie tai ateina iš Rusijos. Visada galima kažką ištraukti iš konteksto – iš tiesų kartais žmonės miršta dėl medikamentų pašalinio poveikio, būna visokių alerginių reakcijų, bet sudėjus milijoninius skaičius, skiepų nauda neabejotina. Meškos paslaugą skiepų prestižui iki šiol daro jų sąsajos su autizmu, nors dabar ir pats mokslininkas prisipažino, kad šiek tiek falsifikavo duomenis“, - teigė ekspertas.
Pasak UAB „Endemik“ atstovės ryšiams su visuomene Irmos Kilsch, neseniai atlikta gyventojų apklausa, kuri aiškinosi jų požiūrį į sveikatą, atskleidė, kad šiais laikais panacėja nuo visų ligų – sveika gyvensena. Žmonės įsitikinę, kad jei tu daug judėsi, būsi gryname ore, sveikai valgysi, daug miegosi, būsi sveikas. Vos vienas iš dešimties žmonių dar įvardija ir specifines apsaugos priemones nuo ligų, tokias kaip skiepai ir pan.
„Deja, gyvenimo būdas visada yra siekiamybė, bet ji sunkiai įgyvendinama. Tuo tarpu skiepai – moksliškai pagrįsta prevencijos priemonė, kuriai išsivysčiusios šalys skiria daug lėšų ir dėmesio. Technologiniai pasiekimai leido jas patikimai išvystyti. Atsiradus vakcinoms, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Didžiulią žalą dariusios ir daug gyvybių nusinešusios infekcinės ligos ėmė nykti. Teigiama, kad vakcinos gali apsaugoti apie du milijonus gyvybių“, - sakė I. Kilsch tymų temai surengtoje spaudos konferencijoje.
Vakcinos vien nuo tymų artimiausiu metu nebus
Infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina pabrėžė, kad iki šiol Lietuvoje daugiausia buvo registruojami įvežtiniai tymų atvejai. Dabar jau aišku, kad infekcija plinta pas mus, tačiau nustatyti tikslius židinius dėl viruso lakumo labai sudėtinga. Mat tiesioginio kontakto su sergančiuoju užsikrėtimui nereikia, užtenka pabūti vienoje patalpoje su juo, kad ir prekybos centre.
„Didžiausia problema, kad nėra specifinio gydymo, su virusu turi kovoti pats organizmas“, - sakė medikė.
Gydytoja paragino visus žmones persižiūrėti savo skiepų įrašus ir radus, kad jie paskiepyti tik viena vakcinos doze, atlikti antrą skiepą. Tai padaryti jau bus galima nemokamai. „Kodėl, regis, ir skiepytiems žmonėms nesusidaro imunitetas? Reikia pripažinti, kad sovietmečiu skiepijimų statistika buvo šiek tiek pagražinta, ne visi žmonės buvo tvarkingai paskiepyti, buvo tik tokie įrašai kortelėse. Aš pati, atsivertusi savo skiepų kalendorių, pamačiau, kad esu skiepyta tik viena vakcinos doze. Taigi ir pati ketinu skiepytis“, - teigė J. Petrina.
Pasak medikės, šiuo metu nuo tymų skiepijama kombinuota vakcina nuo trijų ligų. Vien tymų vakcinos nėra. „Tiesiog buvo bandyta sutraukti kuo daugiau vakcinų į vieną švirkštą, kad būtų kuo mažiau dūrių. Taip buvo sukurta tikrai gera vakcina, turinti mažai pašalinių poveikių. Tačiau dabar tendencijos keičiasi, gal gamintojai kažką galvos nauja. Kita vertus, kol kas nėra kritinės masės žmonių, kurie norėtų daugiau atskirų vakcinų, todėl artimiausiu metu vargu, ar bus toks pasirinkimas“, - svarstė konferencijos dalyvė.
