Priemonė, skirta nustatyti vienišumui, pavadinta UCLA Vienišumo skale, nesusijusi su skaičiumi. Žmonės nenusakė, kad jie gyvena pagal principą „kuo daugiau, tuo geriau“, ar „niekada nebendrauju su nepažįstamais“.
Vertinami buvo atsakymai į tokius klausimus, kaip „kaip dažnai jaučiate, kad nebegalite gyventi toks vienišas“ ir „kaip dažnai laukiate, kad žmonės jums paskambintų ar parašytų“.
Taigi vienišumas yra ne buvimas vienam, o tai, kaip išgyvename buvimą vienam. Mes, ko gera, turbūt visi žinome, kas yra jaustis vienam žmonių apsuptyje. Ir jaustis patenkintam tuščiuose namuose. Ir mes visi sutinkame, kad draugystėse svarbu ne kiekybė, o kokybė. Tačiau smagu žinoti, kad dabar tai patvirtina ir profesionalai. Žmonės, turintys nedaug draugų, nėra liūdni ir vieniši, jei tik mūsų draugystės, kad ir kiek jų būtų, yra artimos ir prasmingos.
Šiais laikais pernelyg atsainiai vartojame žodį „draugas“. Vertėtų atskirti draugus, kolegas ir pažįstamus, taip pat realaus gyvenimo ir „Facebook“ draugus.
Kas yra tikras draugas?
Mes visi turime savo nuomonę. Pavyzdžiui, gal tai yra žmogus, su kuriuo nesijaučiu vienišas. Kas manęs nepriverčia nuobodžiauti, į ką galiu kreiptis paramos, kuriam esu laimingas tą paramą suteikti.
Visus šiuos dalykus paprastai galima pasakyti tik apie nedaug žmonių savo gyvenime. Dar yra kita draugų grupė. Jums jie patinka ir rūpi, jie taip pat draugai, tačiau iki galo jiems neatsiskleidžiate.
1992 metais antropologas Robinas Dunbaras pasiūlė terminą „Dunbaro skaičius“, naudojamą nustatyti santykių skaičiui, kuriuos galime sąmoningai išlaikyti; tas skaičius yra 150. Jūs veikiausiai turite tiek žmonių savo gyvenime. Tačiau jų visų nevadinate draugais, ar ne?
Kai kurie žmonės sako pradedantys jausti, kad turi per daug „draugų“ net ten. Tyrimas atskleidė, kad idealus „Facebook“ „draugų“ skaičius yra 302. To pakanka, kad būtų nei per daug, nei per mažai. Tačiau juk šiame „draugų“ rate tikrai yra tokių, su kuriais nėra jokio ypatingo ryšio. Kai kuriais atvejais tie nepažįstamieji tapo virtualiais draugais. Kai kurie netgi tapo draugais realiame gyvenime. Visa tai nuostabu, tačiau kiti tik ir liko internete. Mes neturime nieko pasakyti vienas kitam. O daugybės „draugų“ turėjimas nepadeda jaustis geriau, veikiau priešingai.
Nesvarbu, kiek „draugų“ turime, bendraujame tik su nedidele jų dalimi, sako Cameron Marlow, „Facebook“ sociologė. Jei esate moteris su maždaug penkiais šimtais draugų, komentuojate tik 26 žmonių puslapiuose ir bendraujate tik su šešiolika (vyrams tai 17 ir 10). Niekada tokiu būdu neskaičiavom savo „draugų“, tačiau tai atrodo panašu į tiesą. Būtent tie draugai yra tie, kurie lieka, tie, kurie yra išties įdomūs.
