Klaipėdos psichikos sveikatos centro vaikų psichologės Rasos Karalienės teigimu, dvejų trejų metukų mažyliai nelabai supranta, kas vyksta ekrane, nemoka ilgesniam laikui sutelkti dėmesį, nesugeba perjungti kanalo. Todėl nėra sunku kontroliuoti, kiek laiko ir kokio turinio laidas, filmukus vaikas žiūri.
Vyresnieji jau supranta laidų ir filmukų turinį, sugeba įsijauti į veiksmą, todėl nepatariama leisti žiūrėti smurto, žiaurumo, nepadoraus elgesio elementų turinčių televizijos kūrinių, nes jie gali neigiamai paveikti vaiko psichiką, pavyzdžiui, išgąsdinti.
Rimtesnių problemų gali atsirasti, jeigu įjungę televizorių tėvai pamiršta, kad vaikui reikalingas ir gyvas, nuoširdus bendravimas. Kitaip vaikas gali užsidaryti televizijos pasaulyje. Anot psichologės, pasitaiko vos šešerių metukų pacientų, kurie yra priklausomi nuo televizijos, kompiuterio. Nuo šio žalingo įpročio juos yra be galo sunku atpratinti.
Ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas gali pakenkti ne tik psichologiškai, bet ir sugadinti akis. Pasak Klaipėdos ligoninės II akių ligų skyriaus vedėjo Audriaus Valatkos, net jauniausi klaipėdiečiai turi sutrikusį regėjimą. Akinukus nešioja ir vienerių metų mažyliai. Dažniausiai vaikučiai kenčia dėl refrakcijos ydų – trumparegystės, toliaregystės, žvairumo.
Oftalmologas negalėjo pasakyti, kokio amžiaus vaikas jau gali žiūrėti televizorių, o kam dar reikėtų palūkėti. Tai sprendžia tėvai. Tačiau televizoriumi kaip priemone išvengti bendravimo su vaiku piktnaudžiauti nepatarė.
Per dieną rekomenduojama leisti žiūrėti televizorių vieną - pusantros valandos, kas pusvalandį darant bent trumpas pertraukėles. Jų metu galima atlikti pratimus akims. Atstumas nuo televizoriaus turėtų būti 2-3 metrai. Negalima žiūrėti televizorių gulint, tamsoje, prietemoje – ekrano mirksėjimas dirgina akis, silpnina regėjimą.
