Išmokome, visų pirma, analitinio mąstymo, kurio vis dar labai trūksta mūsų nuolankioje visuomenėje, o reikalingi mes tam...Formuluosiu kitaip: reikalingi mes tik iki tol, kol bus išrasta laiko mašina. O kol kas istorikas yra tas žmogus, kuris tarsi pro žiūronus žvelgia tolyn – tolyn į praeitį. Už mūsų žiūronų kokybę yra atsakingi aukštųjų mokyklų dėstytojai, deja, dažnai jie patys turi tik padidinimo stiklą. Į tai nesigilinkime ir kaip visada apkaltinkime prastą finansavimą...
Kuo istoriko žiūronai yra kokybiškesni, tuo aiškiau galima pažvelgti praeitin. Galima matyti praėjusio dešimtmečio raidą, šimtmečio aktualijas, tūkstantmečio tolius. Atstumas priklauso nuo to, kokie žiūronai buvo užsakyti – koks istoriko tyrinėjimo laikotarpis pasirinktas. Istorikas pro savo žiūronų lęšius regimą vaizdą atpasakoja kitiems ir taip patenkina pastarųjų smalsumą.
Tačiau mums gi ne visuomet patinka tai, ką matome. Iškyla grėsmė, kad pasakojimas gali būti subjektyvus, nutylėti vaizdai neatskleis kai kurių praeities momentų. Šiuo atveju kalbame apie sąmoningą faktų atskleidimą arba nutylėjimą, bet kiekvienas žmogus vieną ir tą patį vaizdą mato savo akimis. Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus vertinimas būna neišvengiamai skirtingas ir subjektyvus.
Praeities vaizdas gali būti miglotas ne tik tuomet, kai žiūronų kokybė yra prasta, bet ir tuomet, kai istorikui nepavyksta tiksliai nustatyti ryškumo. Visų pirma, tai gali būti regėjimo problemos, kuomet istoriko akys yra silpnos ir žiūronai čia niekuo dėti. Antra, kuomet į praeitį žvelgiantis istorikas neteisingai nustato atstumą ir ima vertinti supainiojęs kontekstą, subjektų sąmonės būklę ir t.t. Tuomet istorikas negali pamatyti aiškaus praeities įvykių vaizdinio.
Dauguma daiktų laikui bėgant tampa nebetinkami naudojimui: praranda prekinę išvaizdą, nebeatitinka standartų, atsiranda naujesnių ir visuomenei priimtinesnių jo formų. Tam, kad taip neatsitiktų su istorijos žiūronais, patartina juos gerai prižiūrėti, esant galimybei - atnaujinti, o gal net ir pakeisti naujais. Kitu atveju, jie bus tiesiog nurašyti – pripažinti nebetinkamais naudoti, kaip ir visi sovietinės propagandos permirkę „tyrimai“, arba bus tiesiog nebepajėgūs pritraukti praeities objektų – atsakyti į kylančius klausimus.
Žiūronai šiais laikais nėra deficitinė prekė, jiems įsigyti nereikia nei recepto, nei psichiatro pažymos. Nereikia įgyti žiūronų naudojimosi licencijos. Norintieji pažvelgti praeitin gali daryti tai savarankiškai ir nevaržomai – pro savo istorijos žiūronus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!