Ką galiu pasakyti blogo? Tie Medikai iš didžiosios raidės tikrai nebuvo Žmonės iš didžiosios raidės. Tiek įžūlaus ir „chamiško“ elgesio patirti dar neteko. Medikai elgėsi lyg dievai, o kiti, nužemintieji, turėjo dėkoti, jog yra jų malonėje. Iš dalies jie teisūs: mes, ligoniai, tikrai buvome jų malonėje. O ką padarysi: jie profesionalai. Beje, dėjau į delną kupiūrų – neėmė.
Kaskart, išėjęs iš gydymo įstaigos, jaučiuosi pasimetęs dėl vieno: nežinau, ar čia su sveikatos apsaugos sistema yra kažkas blogai, ar su joje dirbančiais žmonėmis yra blogai.
Teko lankytis pas mediką, mane „aptarnavusį“ ligoninėje dar kartą – tik šįkart jis jau dirbo privačioje klinikoje. Švelnus kaip šilkas. Gal arbatos? Gal piliulę? „Jūs“, „tamsta“, „prašom“. Kaip pasikeitė jo požiūris į mane! O kodėl – nesuprantu. Tiesa, tyrimui nusiuntė pas kolegą į valstybinę ligoninę, o su rezultatu – ne į jo valstybinį kabinetą, bet vėl į privatų.
Sakau atvirai, sveikatos sistemoje – nei sveikatos, nei sistemos. Pavieniai elementai, kurie vienas kitam trukdo, kito sąskaita geriau gyventi nori. Taip, visi nori gyventi geriau, bet aš bent jau nenoriu gyventi kitų sąskaita.
Iš tikrųjų tai ir yra priežastis, kodėl rašau šitą esė: manau, niekas neprieštaraus, kad sveikatos apsaugos sistemą reikia kapitališkai tvarkyti. Ir nesu tikras, ar ją reikia privatizuoti, ar suvalstybinti. Bet dėl vieno esu garantuotas: trūksta žmogiškumo, trūksta sistemiškumo, trūksta sąžiningumo.
Tai yra trys priežastys dėl kurių aš, demografiškai ir ideologiškai priešingas sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui, duodu jam šansą. Mano nuomone, tai pirmas ministras, kuris nuo problemų nebėga. Nesu tikras V. Andriukaičio sėkme, bet tikrai nelinkiu jam nesėkmės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!