Štai kaip savo nuogąstavimus, susijusius su šiuo klausimu, aprašo viena mama, dirbanti mokytojos darbą: ”Kalbėdama su mokinių tėvais, dažnai stebėdavausi, kad jie neigiamai reaguoja į pačias nekalčiausias rekomendacijas ir pastebėjimus dėl jų vaiko. Mano sūnus gyveno paskutines dieneles prieš “išėjimą į šviesą”, t.y., vaikų darželį, ir aš dar nebuvau susipažinusi su tais jausmais, kuriuos gali sukelti socialinis motiniškos veiklos įvertinimas.
Ir ką jūs manote? Mano nustebimas dėl tėvų reakcijų pradingo po pirmo bendravimo su vaikų darželio auklėtoja, kai man su pretenzija buvo pareikšta: “Jūsų vaikas visiškai neišauklėtas! Jis nemoka elgtis!”. Užgniaužusi pirmą siaubą ir protestą, pasidomėjau, kas gi įvyko. Pasirodo, jis su stalo kaimynais susidaužė puodeliais su kefyru. Aš su palengvėjimu atsidusau, bet tą siaubą: “Kaip? Mano vaikas?” ir protestą: “Ne, to negali būti!” aš įsiminiau visam gyvenimui.”
Būtini sunkumai
Su pirmuoju susidursite, kai pabandysite nustatyti savo tėviškos veiklos vertinimo kriterijų. Gydytojui “gera” mama bus ta, kurios vaikas sveikas, mokytojui - ta, kurios stropus ir protingas, treneriui - aktyvus, kaimynui - ramus. Be to, jūsų anyta mano, kad jūs – beviltiška mama, nes trejų metų anūkas nemoka užsirišti raištelių, o jūsų mama pasibaisėjusi, kuo ir kaip maitinate mažylį…
Nuostatos, kaip ir ką turi daryti tėvai, kad būtų “geri”, formuojasi ankstyvoje vaikystėje, įtakojamos tėčio ir mamos pavyzdžių. Tačiau tolimesnis gyvenimas įneša savų korektūrų ir nėra nieko stebėtino, kad kiekvienas turi savus “gero auklėjimo” kriterijus. Tačiau štai kokia bėda.: apmąstymai apie tai, kaip reikia veikti ir disputai su giminaičiais tema, kaip geriau pasielgti, gali ilgam jus atitraukti nuo mažylio.
Kitas sunkumas yra tas, kad jūsų tėviškos veiklos sėkmė nustatoma įvertinant jūsų mažylį. Kodėl tėvai turi būti geri? Todėl, kad išauklėtų gerus vaikus! Ir tai, kiek jūs pajėgūs kaip tėvas ar motina, nustatoma ne tik pagal pastangas, kurias dedate, norėdami pasiekti rezultatą, bet ir pagal patį rezultatą, t.y., vaiką. Ir čia jūsų laukia spąstai.
Jeigu jūsų tėviškas sugebėjimas tiesiogiai susijęs su tuo, koks mažylis auga, jums bus sunku pastebėti jo trūkumus, neišvengiamus sunkumus, “silpnąsias puses”. Juk jau pats faktas, kad jūsų vaikas turi problemų, automatiškai reikš, kad jūs - bloga motina (tėvas) ir blogai atliekate savo pareigas. Kas nori tai pripažinti, ypač, jei jūs auklėjimui skiriate daug laiko ir jėgų? Pagaliau jūs nustojate blaiviai vertinti tai, kas yra mažyliui, negalite laiku sureaguoti į atsiradusias problemas ir mažylį paliekate vieną su sunkumais.
Povandeniniai akmenys kelyje į tobulybę
Nėra nieko blogo tame, kad vaikas išaugs sveikas, protingas, stropus, siekiantis tikslo, mandagus su kaimynais, linksmas su draugais ir rūpestingas su tėvais. Tačiau vydamiesi šį rezultatą rizikuojate nustoti suvokti gyvenimą, kaip “nepakartojamą akimirką” ir pradėti vertinti viską, kas vyksta, pagal principą “gerai - blogai”, “teisingai - neteisingai”, “turi būti - neturi būti”.
Dar daugiau, imsite lyginti vaiką pagal tą skalę: “Tu turi atitikti tai, kas gera, teisinga ir turi būti, panaikindamas savyje ir savo elgesyje tai, kas blogai, neteisinga ir neturi būti”. Deja, tuo trukdysite vaikui ramiai gyventi, nepastebėsite, kiek kainuoja mažyliui jo geranoriškumas, ir būsite įsitikinę, kad jis žino apie jūsų meilę.
Tuo metu vaikas nuspręs, kad jo tikrieji pageidavimai ir jausmai (ypač “blogi” ir “neteisingi”) nieko nejaudina ir kad jo vidinis pasaulis, originalios ir kartais keistos idėjos, pasaulėžiūra niekam neįdomios ir nereikalingos. Kad svarbiausias jo uždavinys - savo reikalą daryti gerai, o būtent - būti geru berniuku arba gerute mergaite.
Tikriausiai šiuo atveju jūs patvirtinsite savo tėvišką sugebėjimą, bet prarasite kito žmogaus nepakartojamą pasaulį, galimybę pamatyti, kaip jis pasireiškia mažylyje, darosi spalvingesnis ir gyvybingesnis. Pripratęs būti “teisingas” ir “geras”, vaikas praras savo svarbos ir unikalumo suvokimą. O kartu su tuo - gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.
Maža to, siekimas tobulybės jums trukdys taip pat, kaip ir jūsų vaikui. Sukoncentravę dėmesį į tai, kad viską reikia daryti teisingai, vargu ar sugebėsite pastebėti savo mažylį, pajausti jį ir suprasti, ką jis bando jums pranešti, ko jis iš tiesų nori ir ko jam reikia. Dėl šių priežasčių jūsų mažylis pasijus vienišas ir apleistas (nes jo niekas negirdi ir nemato), o jūs tuo metu atliksite veiksmus, neturinčius nieko bendro nei su mažylio vystymusi, nei su jo komfortu, nei su juo pačiu.
Bus tęsinys
