Čia buvo specializuojamasi keleto patiekalų – mėsainių, sūrainių, bulvyčių fri, gėrimų ir pieno kokteilių gamyboje. Restoranai susilaukė milžiniškos sėkmės – šiandien “McDonaldo” restoranai veikia 114 pasaulio šalių. Užeidami čia bet kuriame pasaulio taške lankytojai žino, kad gaus lygiai tokį pat mėsainį kaip ir namuose.
Tačiau bėgant metams “McDonaldas” įkyrėjo Amerikai. Tauta pradėjo priauginėti anstvorį ne dienomis, o valandomis. Auksinė restorano arka tapo “junk food” – pigaus, nesveiko, nepatrauklaus maisto simboliu.
Kai Krokas rašė atsiminimus apie savo imperijos užgimimą: “Man buvo 52 metai, aš sirgau diabetu, artritu, turėjau problemų su inkstais ir krūvą kitų susirgimų, tačiau aš tikėjau šviesiu rytojumi”, jis nė neįtarė, kad ši frazė bus pakankamai dažnai cituojama ir papildoma: “Tame šviesiame rytojuje Krokas dosniai apdovanojo tomis pačiomis ligomis visus savo lankytojus.”
Tradicinis amerikietiškas greitas maistas kenkia sveikatai. Dažniausiai nutukimas diagnozuojamas žmonėms, kurie dideliais kiekiais vartoja riebų “greitai paruošiamą” maistą ir gazuotus saldžiuosius gėrimus.
Nedidelė porcija (150 gramų) keptų kumpelių turi 344 kcal ir daug organizmui kenksmingų riebalų (jų ypač daug traškioje plutoje).
100 gramų makaronų rasite 160 kcal, likęs kalorijų kiekis priklauso nuo priedų: rinkitės daržoves – jos mažiau kaloringos.
Viename bulvių traškutyje yra maždaug 9 kcal. Tačiau kas gi pasitenkina vienu?
Sunkiasvoris dešrainis (553 kcal) – tai kenksmingų konservantų rinkinys.
Vienas “big makas” turi net 560 kcal ir yra tikra “cholesterino bomba”. Tokios “dietos” rezultatas – infarktas.
Vidutinėje bulvyčių fri porcijoje yra 259 kcal. Be to, kepant jas fritiūrinėje, susidaro didelis kiekis medžiagų, sukeliančių vėžį.
Standartinis gabalėlis picos, sveriantis 300 gramų - viso 250 kcal, tačiau jame yra labai daug druskos. Jeigu per dažnai valgysite picą, rizikuojate “užsidirbti” hipertoniją.
Greitas maistas – kas jį išgalvojo?
Jūs manote, kad “big makas” ir dešrainis – tai beprotiškojo dvidešimtojo amžiaus išradimas? Tai netiesa.
Pirmuoju patiekalu, sugalvotu XVIII amžiuje, norint sutaupyti laiko, buvo sumuštinis. Jo sukūrėjas – Džonas Montegju, grafas Sendvidžas, buvo prisiekęs kortuotojas. Nenorėdamas azartiško žaidimo metu blaškytis dėl valgio, jis liepė virėjui tarp dviejų gabalėlių duonos įdėti riekelę mėsos. Taip jis viena ranka prasilošdamas ilgino savo skolas, o kita ranka laikė sumuštinį, visiškai nesutepdamas rankų.
O 1886 metais pasirodė pirmasis mėsainis. Gydytojas Džeimsas Selsberis skubėdamas perpjovė karštą bandelę ir į ją įdėjo šviežią, sultingą ir aromatingą maltos mėsos plokštainį.
Savo autorių turi ir dešrainis. Juo tapo energingas amerikiečių pirklys iš Luizianos valstijos. Siekdamas privilioti kuo daugiau lankytojų jis kartu su sultinga kieta dešrele natūraliame apvalkale klientams duodavo ir porą pirštinių, kad jie valgydami nesusiteptų rankų. Kai dienos pabaigoje pardavėjas paskaičiavo nuostolius – pirštinių niekas negrąžino, jam į galvą šovė mintis karštą dešrelę dėti į bandelę.
