aA
Viename straipsnyje perskaičiusi 38 metų vyro, nevengiančio pasimėgauti ištekėjusių moterų draugija, komentarą, susimąsčiau, kodėl moterys, būdamos neištikimos savo vyrams (ir jau vien dėl šios priežasties vargu, ar jas galima vadinti idealiomis žmonomis), skundžiasi savo sutuoktiniais ir ne kam kitam, o meilužiams?
© Shutterstock nuotr.

Imant kaip pavyzdį šį konkretų atvejį (neabejoju, kad tokių situacijų Lietuvoje apstu), į situaciją pažvelgus paviršutiniškai, vaizdas yra toks: nuostabi moteris, kenčianti smirdinčio, kvailo, neseksualaus (cituoju vyro komentarą) ir dar daug kitų neigiamų savybių turinčio sutuoktinio draugiją netikėtai sutinka idealų vyrą, kuriam tik ir norisi išlieti širdį, išsipasakoti, pasiguosti ir be jokių sąžinės priekaištų nerti į meilės nuotykį. Bet ar iš tiesų taip ir yra?

Nenešk šiukšlių iš namų

Turbūt visi gerai žino posakius, kad nėra namų be dūmų ir kad save gerbiantis žmogus niekada neneša šiukšlių iš namų. Kad ir kokie nesklandumai, konfliktai ar problemos iškyla namuose, jie lieka tarp namų sienų ir dedamos visos pastangos juos išspręsti. Bet jeigu kaip sprendimo būdas pasirenkama neištikimybė, ar tai padės išspręsti šeimynines problemas, ar jas tik pagilins?

Užtenka paties neištikimybės fakto, kad būtų galima teigti, jog tokiu būdu paminamos visos šeimos vertybės, bet keisčiausia, kad šis faktas dedamas ant sutuoktinio išniekinimo pamatų. Juk moteris, mylinti ir gerbianti save ir savo antrą pusę (antraip nebūtų antra pusė), niekada neatsilieps neigiamai apie savo sutuoktinį, nes sutuoktinis yra jų pačių pasirinkimas, paprastai ir vaikų tėvas, o demonstruojama nepagarba jam tolygi nepagarbai sau, dvigubai nepagarbai (jau nežiūrint į tai, kad motina išjuokia savo vaikus, turinčius nevykėlio tėvo genus). Lietuvoje žinomas vyras šia tema yra pasakęs, kad norint sužinoti, kokia yra moteris ir ko ji verta, tereikia žvilgterėti į šalia jos esantį vyrą. Taigi, moteris niekindama savo vyrą, pirmiausiai, niekina save? Tenka sutikti, kad taip.

Jei lygini, tai bent jau lygink lygiavertiškai

Ar galima lyginti vyrą ir meilužį? Objektyviai – ne. Tai tas pats, kad vyras savo ką tik prabudusią iš miegų žmoną palygintų su manekene, žvaigžde ar dar geriau, porno žvaigžde iš blizgančio žurnalo viršelio. Natūrali, be kosmetikos, nesusitvarkiusi žmona palyginama su paruošta fotosesijai (makiažas, dirbtinės blakstienos ir t.t.) moterimi, plius kompiuterio pagalba nugludinta nuotrauka. Būtų juokinga ir kvaila ar ne?

Tad kodėl lyginamas meilužis ir vyras (jeigu moteris skundžiasi meilužiui, kad jos sutuoktinis toks ar anoks, automatiškai meilužiui leidžia suprasti, kad jis šaunesnis (juk juo nesiskundžia), kad moteris su dar prastesniu vyru neiškeis savo niekam tikusio vyro, nors aš tuo labai abejoju)? Taigi, vien dėl priežasties, kad ne meilužį, o vyrą moteris „apdovanoja“ neištikimybe, jau yra 1:0 meilužio naudai. O gal prieš aptarinėjant savo vyrą su meilužiu, vertėtų su pastaruoju taip pat pagyventi kartu? Kuris tada bus šaunesnis?

Sutinku, kad neištikimos moters sutuoktinis tikrai nėra idealus, bet idealių žmonių ir nebūna. O meilužis? Analizuojant meilužio portretą, galima, kaip pavyzdį paimti mano minėtą komentatorių: jis teigia, kad būdamas 38 metų turėjo 150 moterų, kad jam „greitai nusibosta su ta pačia... tik žmonės ir bažnyčia sugalvojo, kad reikia mylėti vieną visą gyvenimą... manau, tai neįmanoma, tiesiog po kelių metelių bendro gyvenimo nėra kur dingt, nes vaikų gaila, turtai bendri, bezdalai savi ir t.t, nes seksas tai tikrai nusibosta per tiek laiko su viena(u)... dėjau ant tokio gyvenimo ir mėgaujuosi moterimis...“.

Ir tai yra vyro idealas, kuriam tik ir norisi pasiguosti nevykėliu sutuoktiniu? Net nereikia komentatoriaus pažinti, užtenka išsakytų minčių, kad suprastum, jog jis - egoistas, savimyla, be atsakomybės, negerbiantis moterų ir jas keičiantis dažniau nei keičiasi mėnulio fazės (paprastai vienu metu turintis po kelias meilužes), santykiams atsiduodantis paviršutiniškai (per sekso prizmę) ir dar daug kitų neigiamų savybių turintis vyras. O ir dėl kokybiško sekso labai jau norėtųsi suabejoti, nes kiekybė tikrai nėra kokybė.

Ir dar. Kai kalba pasisuka apie neištikimybę, vyrai lyg susitarę teigia, kad poligamiški santykiai tiesiog užprogramuoti jų genuose, todėl, netgi turint žmoną, yra normalu turėti ir kitų moterų. O kaip tuomet su gamtos programavimu, kad patinas nesidalija savo patele ar patelėmis? Tad ar vyrą, susitikinėjantį su ištekėjusia moterimi, galime vadinti šauniu vyruku? Tikrai, kad ne.

Neteisk kito, jei ir pačios sąžinė nėra švari

Rusai mėgsta sakyti: „Ne tas vyras laimingas, kuris doras, bet tas, kurio ištikima žmona“. Jau vien dėl šios priežasties, ar neištikima žmona turi moralinę teisę smerkti savo vyrą? Vargu. Aišku, galima paprieštarauti, kad neištikimybė yra tik nesusiklosčiusių vedybinių santykių pasekmė. Tačiau psichologai teigia, kad paprastai moters neištikimybės priežastys yra šios: nuobodulys, seksualinis nepasitenkinimas, intriga, pinigai, romantikos poreikis, apatija vyrui ir kt.

Kad ir kokia būtų neištikimybės priežastis, ji tampriai siejasi su savojo „Aš“ nepatenkinimu. Išvada peršasi savaime: kam stengtis savo ir šeimos labui, jeigu yra paprastesnis egoistinis sprendimo būdas – meilužis, padėsiantis patenkinti primityvius poreikius, suteiksiantis laimės pojūtį, veikiau laimės iliuziją? Tad jeigu pasirenkamas toks sprendimo būdas, kodėl smerkiamas vyras, nepatenkinantis vienokių ar kitokių žmonos poreikių? O gal užtektų pasmerkti save dėl nesugebėjimo ar nenoro kurti šeimyninės laimės?

Neturiu nei noro, nei tikslo moralizuoti ar smerkti tokio moterų elgesio ar požiūrio į vyrą ir šeimą. Paprasčiausiai įdomu, kodėl jos meilužiams skundžiasi savo vyrais? Galbūt dėl to, kad puolimas – geriausia gynyba?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!