„Mūsų tyrimas rodo, kad rūkymas yra svarbus staigios kardialinės mirties rizikos veiksnys tarp visų moterų, tačiau tai galima pakeisti. Labai svarbu mesti rūkyti anksčiau negu išsivystys širdies liga”, - teigė pagrindinis tyrimo autorius ir širdies elektrofiziologas Roopinderis Sandhu.
Mokslininkai ištyrė staigios kardialinės mirties mastą – įskaitant staigią mirtį, širdies priepuolius ir širdies ritmo sutrikimus - tarp daugiau kaip 101 tūkst. sveikų moterų. Duomenys buvo renkami nuo 1980 metų, o tyrimo pradžioje dalyvavo moterys nuo 30 iki 55 metų.
Apskaičiavus vidurkį, dalyvavusiosios tyrime teigė pradėjusios rūkyti vėlyvoje paauglystėje.
Per visą tyrimo laikotarpį nuo staigios kardialinės mirties mirė 351 moteris. Rezultatai parodė, kad toms, kurios rūko nedaug ir toms, kurios surūko iki 14 cigarečių per dieną, gresia beveik du kartus didesnis staigios kardialinės mirties pavojus.
Moterims, kurių ligos istorijoje nebuvo jokių įrašų apie širdies ligas, vėžį ar infarktą, bet kurios rūkė, buvo du su puse karto didesnė rizika mirti staigia kardialine mirtimi.
Kiekvieni penkeri nuolatinio rūkymo metai šį pavojų vis padidina aštuoniais procentais.
Tarp moterų, sergančių širdies ligomis, staigios kardialinės mirties pavojus sumažėjo iki nerūkančiojo žmogaus lygio praėjus 15-20 m. metus rūkyti, tuo tarpu moterims, kurios neserga jokiomis širdies ligomis, staigios kardialinės mirties pavojaus sumažėjimas pastebimas po mažiau nei penkerių metų.
