Po pono Zuoko akcijos, kai jis pervažiavo automobilį, stovėjusį ant dviračių tako, maniau, dabar viskas pasikeis, maniau, ir aš pagaliau galėsiu būti pilietiškas, ilgai saugojau lipdukus, kuriuos turėjau klijuoti ant KET pažeidžiančių automobilių ir visą laiką tikėjau teisingumu.
Vieną dieną vakare, važiuodamas Gedimino prospektu, prie Nacionalinio dramos teatro pastebėjau du automobilius, stovinčius ant dviračių tako. Pamaniau, na štai, laikas pabūti „teisuoliu“. Privažiavau prie automobilio ir pasikalbėjau su vairuotoju (tiesa, buvo daugiau monologas), kadangi nemėgstu pyktis, visada stengiuosi bendrauti maloniai.
Sakau aš jam: gal galėtumėte patraukti automobilį, nes stovite ant dviračių tako, man negaila, tačiau atvažiuos policija ir nubaus jus, visiems bus paprasčiau. Vairuotojas linktelėjo nesakęs nė žodžio. Šiek tiek pavažiavęs toliau atsisukau – automobilis stovi, kur stovėjęs. Taip būčiau ir nuvažiavęs namo, tačiau nusprendžiau šį kartą viską padaryti iki galo.
19:00 paskambinau bendruoju pagalbos telefonu ir maloniai paaiškinau situaciją, kad stovi automobilis, prašiau, kad pasitrauktų, tačiau vairuotojas nereaguoja. Iš pradžių manęs paklausė, ar automobilis stovi ne prie parduotuvės? (suprask, jei labai reikia, KET pažeist galima). Atsakius neigiamai, balsas ragelyje sako, gerai, tuoj atvažiuos ekipažas.
Kadangi niekur neskubėjau, nusprendžiau palaukti ir pažiūrėti, kaip greitai sureaguos. Po skambučio praėjus 15 minučių, niekas taip ir nepasirodė. Pagaliau praėjus 20 minučių, pamačiau atvažiuojant ekipažą, pamaniau, pagaliau viską sutvarkys. Tačiau mano nuostabai, ekipažas prieš pat automobilius nusuko į šalį, į kitą gatvę. Na, gerai, pamaniau, gal kur kitur skuba, į kitą iškvietimą.
Dar po kelių minučių atvažiavo kitas ekipažas ir, kas man pasirodė keista, sustojo taip pat ant dviračių tako priešais tuos du automobilius. Praėjo 5 minutės, 10 minučių, iš ekipažo niekas nelipa. Netrukus privažiavo dar vienas automobilis ir taip pat sustojo ant dviračių tako (dabar jau stovi keturi, įskaitant policijos automobilį). Dar kartą paskambinau bendruoju pagalbos telefonu, nupasakojau situaciją, man patarė nueiti ir pasikalbėti su pareigūnais akis į akį.
Ką gi, privažiavau pasikalbėti su pareigūnais, dialogas buvo toks:
Aš: Labas vakaras, gal galėtumėt paprašyti už jūsų stovinčių vairuotojų, kad patrauktų automobilius nuo dviračių tako, nes nėra kur pravažiuoti?
Policininkas: (Pasižiūri pro langą) O tai čia neužtenka vietos pravažiuoti?
(Automobiliai užėmę daugiau nei pusę dviračių tako, likęs ~30 cm tarpas)
Aš: Na, manau, kad neužtenka, nes per pastarąjį pusvalandį mačiau pravažiuojančius keturis dviratininkus, kurie automobilius turėjo apvažiuoti važiuojamąja kelio dalimi.
Policininkas: Na, tai tegul apvažiuoja, juk nesunku.
Aš: Na, apvažiuoti tai nesunku, bet supraskite, dabar yra šlapia, o Gedimino prospekto plytelės šlapios būna kaip stiklas, tad dviratininkams yra pavojinga apvažinėti automobilius, nes kelias labai slidus ir jie gali paslysti.
(Tuo metu antras policininkas išlipo iš automobilio ir nuėjo kalbėtis su automobilių vairuotojais).
Policininkas: Na, aš nemanau, kad čia labai jau pavojinga apvažiuoti automobilius, juk jei dviratininkas paslys šalia automobilio, dar jį apibraižys.
Aš: O jeigu paslys važiuojamojoje dalyje, gali palįsti po važiuojančio automobilio ratais.
(Tuo metu priėjo vieno iš automobilių vairuotojas).
Vairuotojas: Kaip teises tai visi savo žinot, o pareigų tai ne.
Aš: Apie kokias pareigas kalbat? Turiu žibintą gale ir priekyje, važinėju su šalmu. Jei aš laikausi taisyklių, norėčiau kad ir jūs laikytumėtės.
(Policininkui) O tarp kitko, jūs čia pagal iškvietimą atvykote?
Policininkas: Ne, mes čia į palydą prezidentės (? Nesu tikras, kad gerai nugirdau) kolonos, buvom valgyti nusipirkti, dabar grįžom.
Aš: Aš prieš pusvalandį skambinau 112, tai taip išeina, kad niekas ir neatvažiavo?
Policininkas: Tai gal buvo atvažiavę, pamatė, kokie automobiliai ir nuvažiavo?
Aš: Na, aš visą laiką buvau šalia, tačiau niekas nebuvo privažiavęs. O tai jūs manot, kad jei automobiliai prabangūs, tai jiems KET negalioja?
Policininkas: Na, juk jie čia ne visą dieną stovi, niekam netrukdo.
Aš: Nesvarbu, kiek laiko stovi, KET yra tam, kad jų laikytųsi. Gerai, nebetrukdysiu, ačiū, kad patraukėte automobilius, gero jums vakaro.
Policininkas: Gero vakaro.
Važiuojant namo galvojau, kad pokalbis buvo toks kaip su eiliniu vairuotoju, tačiau kalbėjau juk su pareigūnais, kurie turėtų išmanyti savo darbą. Labai džiugu tai, kad pasikalbėti pavyko tikrai maloniai, be jokių pykčių ar kaltinimų – civilizuotai. Taip pat džiaugiuosi, kad pasiekiau savo – automobiliai buvo patraukti nuo dviračių tako. Tačiau iškilo keli klausimai.
Visų pirma, kodėl taip yra?
Kodėl iškvietus pareigūnus, jie nereaguoja? (per 40 minučių nuo iškvietimo, niekas taip ir nepasirodė)
Kodėl pro šalį važiavę pareigūnai (pirmasis ekipažas), akivaizdžiai matę ant dviračių tako stovinčius automobilius, nesureagavo?
Kodėl lydinčio ekipažo pareigūnas elgiasi kaip neišprusęs vairuotojas?
Ir pagrindinis klausimas, kurį užduodu labai atsargiai, nes kaip minėjau nelabai nugirdau, pasirodė, kad pareigūnas minėjo, jog kolona yra Prezidentės (nežinau, kaip galima būtų patikrinti Prezidentės dienotvarkę, ar Ji tikrai buvo tame teatre). Kodėl šalies vadovės kolonai negalioja elementarios KET? Vėlgi, jei kolona ne prezidentės, atsiimu šiuos žodžius, tačiau KET buvo pažeistos..
Norėtųsi išgirsti pono Zuoko komentarą, kodėl Vilniuje dedasi tokie dalykai po to, kai buvo paskelbtas karas automobiliams ant dviračių takų. Taip pat norėtųsi išgirsti policijos paaiškinimą, kodėl iškvietimas buvo ignoruotas? Ar taip ignoruojami visi skambučiai, susiję su automobiliais ant dviračių takų?
Esu tikras, kad šis mano skundas visiškai nieko nepakeis, juo labiau, kad neturiu jokių įrodymų (nepuoliau pažeidėjų fotografuoti, filmuoti, ar įrašinėti pokalbių - ne tai buvo mano tikslas), ir kad jis pasimes portalo puslapiuose, kaip mano skambutis bendruoju pagalbos telefonu. Tačiau tvirtai galiu pasakyti tik tai, kad nusivyliau tvarka savo gimtajame mieste..
P.S. Šis straipsnis ne grožinės literatūros rašinys, ne satyra ir ne mano fantazijos, toks pokalbis vyko su tikru policijos pareigūnu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!