„Viskas pilka, kol pasirodo spalvos“, – sako poetai. „O gal kitos spalvos išryškėja tik būdamos šalia pilkos?“ – paprieštarautų vykusią kompoziciją sukūręs sodininkas.
Naktį spindi kaip sidabras
Balti žiedai naktį šviečia, o pilka lapija nuo mėnulio šviesos žvilga tarsi sidabras. Abi šios spalvos atmuša daugiau šviesos negu jos sugeria.
Pilka dera prie kitų atspalvių. Puikiai atrodo su purpurine, rausva, raudona...Išvada viena – ji tinka prie bet kokios spalvos. Net nežinia, kiek pasaulyje išvesta pilkalapių. Ko gero, vos ne kas trečias dekoratyvus sodo augalas turi tokios spalvos veislę.
Daugeliui pilkus lapus davė gamta dėl to, kad išgyventų. Augalai pilkais ir dar veltiniškai plaukuotais lapais ypač tinka sausoms, atviroms vietoms apželdinti, nes nebijo saulės spindulių. Dažnai būtent taip atrodo kilusieji iš Viduržemio jūros regiono.
Kiparisinė santolina (Santolina chamaecyparissus) sudaro 30–50 cm aukščio tankius kompaktiškus šakotus krūmelius. Siauri plunksniški lapai pilkai sidabriški, kvapūs. Žiedynai – rutuliški graižai, sudaryti iš vamzdiškų žiedų, geltoni, nedideli. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Santolinos auga sausoje, laidžioje dirvoje, šiltoje ir saulėtoje vietoje. Po žydėjimo stiebai patrumpinami perpus, kad kerai išlaikytų gražią formą. Šaltomis žiemomis, kai iškrenta mažai sniego, augalai apšąla, todėl vertėtų pridengti dėžėmis. Dauginami vasarą auginiais.
Plunksninis gvazdikas (Dianthus plumarius) – 20–25 cm aukščio augalas. Lapai žali su pilku atspalviu. Žiedai rožiniai, kartais balti, labai kvapūs, po 2–5 viršūnėse. Žydi birželį–liepą.
Šis augalas dauginamas auginiais, rečiau sėklomis. Vienoje vietoje gali gyvuoti 4–5 metus. Mėgstamas ir daug kur auginamas. Išvesta veislių pilnaviduriais žiedais.
Varpotoji veronika (Veronica spicata spp. incana) puošia gėlyną dailiomis mėlynų žiedų žvakidėmis, rudeniop – sidabriškai pilkų lapų kilimu. Aukštis – 20–40 cm.
Mėgsta saulėtas, sausas vietas. Gražiai atrodo pasodinta prie akmenų ir spygliuočių.
Vienmetės yra tiesiog nepakeičiamos, ypač miestų gėlynuose. Štai apie dvispalvės žilės (Senecio bicolor) populiarumą net neverta kalbėti. Gal ir kiek pabodusi, bet be jos niekaip neįmanoma apsieiti. Teišgyvena metus. Išauga 20–30 cm aukščio. Dauginama sėklomis.
Pilka spalva dera prie visko. Ji yra tauri, santūri ir neutrali.
Žemės koralas
Calocephalus brownii atrodo lyg iš jūros dugno ištrauktas koralas. Jo tėvynė –Australija. Genties vardas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia ‘graži galva’.
Ištisus metus šiuo nepaprastu augalu galima džiaugti tik ten, kur temperatūra nenukrenta žemiau –5º C. Mėgsta saulėtą vietą. Krūmelis susidaro apie 30–90 cm aukščio ir 90 cm pločio. Lapai pilki su baltu atspalviu, o stiebai siauri, apie 4 mm pločio.
Calocephalus brownii laistyti reikia mažai. Jis mėgsta gerai drenuotą dirvą. Žydi smulkiais blyškiai žalsvai geltonais žiedais vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.
Saulėtame alpinariume
Saulėtam alpinariumui tinka Euryops acraeus. Jo aukštis – 30 cm. Lietuvoje šis augalas dar nelabai populiarus. Palankiomis sąlygomis vasaros pradžioje iki 2,5 cm skersmens geltonais žiedais apsipila visas krūmelis. Žiedynkočių aukštis – 4 cm. Blogesniu oru žydi prastai, užtat džiugina pilkšva lapija. Nuvytę žiedai pašalinami. Kas kelerius metus stipriai apkarpomas ir krūmelis, kad pernelyg neišsikerotų.
Tikriausiai visi pažįsta vienmetį darželinį šlamutį, kurio sausais žiedynais paįvairinamos puokštelės. Jo nykštukiniai giminaičiai auginami sode kaip kiliminiai augalai. Smulkutis yra Helichrysum milfordiae sidabriškai baltais žiedynais.
Įsidėmėtina, kad jo pumpurai raudoni. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Nepakenčia drėgmės pertekliaus, ypač šaltuoju metų laiku. Tinkamai prižiūrimas Helichrysum milfordiae sudaro iki 5 cm aukščio tankų pilką kilimėlį. Kerai dalijami vasarą.
Pilkieji sodo kardinolai
Pelynas, arba kartusis kietis (Artemisia abisinthium), paplitęs visame pasaulyje. Tai aitriai kvepiantis šakotas krūmiškas augalas, galintis siekti iki 60–120 cm aukščio. Ūgliai ir šakos sidabriškai balti, padengti pūkeliais. Lapai sudėtiniai, žali su pilku atspalviu, 5–12,5 cm ilgio.
Diemedis (Artemisia abrotanum) – krūmiškas Artemisia genties atstovas. Kvepia citrina arba kamparu. Užauga iki 2 m aukščio. Žiedai smulkūs, geltoni arba balti.
Vaistinį kietį (Artemisia dracunculus) lietuviai dar vadina peletrūnu. Lotyniškas vardas kildinamas iš graikiško žodžio drakon ‘slibinas, drakonas, gyvatė’. Manoma, kad augalas įvardytas taip, nes jo vandens indų sistema labai išsiraizgiusi, išsidėsčiusi stiebo paviršiuje. Pasak kitos versijos, seniau žmonės manė, esą vaistinis kietis gali apsaugoti nuo slibinų, drakonų ir gyvačių. Kai kuriuose šalyse juo net gydyti gyvačių įkandimai.
Pajūrinis kietis (A. maritima) ir pontinis kietis (A. pontica) taip pat turi puikią pilkšvą lapiją.
Artemisia stelleriana ‘Silver Brocade’ dažniausiai auginamas didesniuose alpinariumuose. Jis vertinamas dėl suskaldytų sidabrinių lapų.
Paglostyk tarsi vilną
Pirmasis pavadinimas, kuris šauna į galvą prisiminus pilkalapius augalus, ko gero, yra vilnotoji notra (Stachys byzantina). Ji tankiai apaugusi šilkiniais šviesiais pilkais plaukeliais.
Pamatiniai lapai pailgai kiaušiniški, trumpakočiai. Žiedynkočiai plaukuoti, apie 30 cm aukščio. Žiedynai – tankios varpos, susidedančios iš daugiažiedžių menturių. Žiedai rožiniai arba raudoni, neryškūs. Žydi gegužės–rugpjūčio mėnesiais.
Mėgsta atvirą, saulėtą vietą. Pakenčia sausrą. Dauginama sėklomis ir kerų dalimis. Žiemoja nepridengta.
Olimpinė tūbė (Verbascum olympicum) išauga beveik 2 m aukščio. Žydi geltonais žiedais birželio–rugpjūčio mėnesiais. Kaip ir giminaitės, ji gerai auga saulėtoje, šiltoje vietoje, sausokoje ir nelabai trąšioje dirvoje.
Tūbės – trumpaamžiai augalai. Ilgiau išgyvena tie, kuriems neleidžiama brandinti sėklų, nupjaunami vos peržydėję žiedynai. Žiemoja nepridengtos. Dauginamos tik sėklomis.
Soduose daug kur pamatysi pūkuotąją glažutę (Cerastium tomentosum). Ji visa gausiai apaugusi baltais plaukeliais. Vegetatyviniai stiebai bežiedžiai, gulsti. Žiediniai stiebai kylantys. Sudaro 10–30 cm aukščio tankius, kompaktiškus, besidriekiančius kerus. Lapai smulkūs. Žiedai balti, iki 1 cm skersmens. Vainiklapiai įskelti iki 1/3. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Gerai jaučiasi nederlingoje sausoje dirvoje, karštoje vietoje.
