Pradžioje nustebsi, kad neišklausė, o po to nebeprisiminsi, kas taip labai sunervino. Gera turėti draugą.
Parašiusi straipsnio pavadinimą ėmiau ginčytis pati su savimi. Priežodis „tik“ lyg ir leidžia manyti, kad draugystė tarp vyro ir moters yra kažkas menkesnio nei romantiniai santykiai. Tačiau, kita vertus, toks pavadinimas atspindi neretai pasitaikančią situaciją, kai susipažinus su kitos lyties asmeniu „neveikia chemija“ ir vienas iš poros ar abu sutartinai pasiūlo likti „tik draugais“, t. y. susitikinėti, kartu leisti laiką, bet nesimylėti.
Ar gali vyras ir moteris būti tik draugais?
Jei užduotumėte tokį klausimą atsitiktiniams praeiviams, tikėtina, kad daugelis atsakytų: „Ne.“ Klasikinio Holivudo filmo „Kai Haris sutiko Selę“ herojus ta tema turi aiškią nuomonę: seksualumas trukdo būti tik draugais. Monika iš „Draugų“ ištekėjo už Čandlerio, o Rosas pagaliau sulaukė atsako į savo meilę Reičel. Tačiau jei tų pačių praeivių gatvėje paklaustumėte, ar jie turi kitos lyties draugų, tikriausiai absoliuti dauguma atsakytų: „Taip.“ Atrodo, kad šioje situacijoje tikrovė neatitinka įsitikinimų, o vyras ir moteris gali ir neretai yra draugai. (Priežodį „tik“ šįkart praleidau, nes noriu likti ištikima savo įsitikinimams: draugystė gali būti tiek pat šventa ir intymi, kaip ir romantiški santykiai.)
Santykiai „ne pagal scenarijų“
Holivudą paminėjau ne veltui. Jeigu filme susitinka vyras ir moteris, tarp jų būtinai įsižiebia kibirkštėlės ir įsiliepsnoja romanas. Vėliau jis gali baigtis laimingai arba nelaimingai, meilė gali nugalėti kliūtis arba užgesti jų neatlaikiusi, o herojus ir herojė keliauja toliau gyvenimo keliu, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – užmegzti romantiškus santykius su kitos lyties asmeniu.
Amerikietis rašytojas ir literatūros kritikas Williamas Deresiewiczius The New York Times rašo, kad vyro ir moters draugystės problematika susijusi su draugystės tema literatūroje, kine ir kituose pasakojamojo žanro kūriniuose. „Draugystė – tai ne romantiški santykiai. Ji neturi aiškiai išreikštos pradžios, vidurio ir pabaigos“, – taip rašytojas aiškina mūsų nesugebėjimą suprasti vyro ir moters santykių, kai jų nesieja romantiški jausmai.
Ir prideda, kad žmonės linkę „seksualizuoti“ santykius, todėl visuomenei sunku priimti bet kokius artimus santykius tarp kraujo ryšiais nesusaistytų žmonių, kurių pagrindas kitoks, ar tai būtų artimi mokytojo ir mokinio, ar žygio draugų santykiai.
„Tokį ilgą laišką draugei rašai?“ – nusistebėjo mama, pamačiusi, kaip aš, dar mokinė, rašau pilną skundų laišką draugei iš kaimo.
„Nepritinka!“ – dar pridėjo. Įtarių žvilgsnių susilaukia ir artima moterų draugystė, o apie artimą vyrų draugystę nė kalbėti neverta homofobiškai nusiteikusioje aplinkoje.
Standartų įkalinti
Dr. Donas O‘Meara, dirbantis Cincinačio universitete (JAV), teigia, kad vyro ir moters draugystės nepriėmimas yra pasenusių kultūrinių normų rezultatas. Iš tiesų, tradicinėje visuomenėje, kurioje vyrai dirbdavo, o moterys sėdėdavo namuose, sąlygų tokiai draugystei užsimegzti nebuvo. Tačiau su pirmąja feminizmo banga, Mary Woolstonecraft pareiškus, kad draugystė, kaip „pati tobuliausia meilės forma“, turėtų būti santuokos pagrindas, situacija ėmė keistis.
Dabar jau nieko nebestebina siekis norėti, kad sutuoktinis būtų ir mylimasis, ir draugas. Na, o moterys ir vyrai turi daugiau progų susitikti: dirbdami, užsiimdami bendrais hobiais, keliaudami. O‘Meara teigia, kad draugystė „tarp lyčių“ naudinga abiem draugams.
Kadangi moterys tradiciškai auklėjamos orientuotis į santykius, o vyrai – į tarpusavio konkurenciją, draugaudamos moterys linkusios aptarti santykius, gilintis į asmenines problemas ir jas spręsti. Vyrai draugaudami linkę užsiimti bendra veikla ir aptarti pasaulio įvykius.
Tiesa, tiek vyrai, tiek moterys yra labiau linkę išsipasakoti moterims draugėms, ir santykis su moterimi drauge yra intymesnis. Kita vertus, moterys, draugaudamos su vyrais, turi progą sužinoti, kaip jie mąsto, vyrai yra geri patarėjai karjeros klausimais, su jais smagu patirti nuotykių ir nerūpestingai pasijuokti. Be to, ištyrus skirtingų lyčių draugus turinčius vaikus buvo nustatyta, kad jų socialiniai įgūdžiai yra geriau išvystyti nei tik su savo lytimi bendraujančių vaikų.
Ne visai tiesi tiesa
Beje, egzistuoja nuomonė, kad anksčiau aptarti moterų ir vyrų draugavimo skirtumai atspindi tik stereotipus, o ne tikrąją situaciją.
Pensilvanijos universiteto (JAV) sociologė Karen Walker atliko tyrimą, kurio metu klausė, kaip vyrai ir moterys supranta draugystę. Į abstraktų klausimą apie draugystę tiek vyrai, tiek moterys pateikė stereotipinius atsakymus: vyrai teigė, kad su draugais eina žiūrėti sporto rungtynių, išgerti alaus ir aptarti politikos, o moterys sakė draugėms patikinčios slapčiausias mintis.
Įdomu tai, kad, paklausus apie konkrečius santykius jų gyvenime, pasirodė, kad vyrai su savo draugais vyrais aptaria ne tik sportą ir politiką, bet ir santuoką, dažniau laiką leidžia ne bare, o pietaudami kartu su antrosiomis pusėmis ir nevengia klausti draugų patarimo intymiais klausimais. O moterys su draugėmis ne tik arbatėlės gerti ir santykių aptarti susitinka, bet ir kartu eina į treniruotes, lanko laisvalaikio klubus ir kitus būrelius, kuriuose jas vienija bendra veikla, o intymiausias savo paslaptis draugėms ne visada yra linkusios atskleisti.
Štai ir priėjau savo mėgstamą temą, kiek iš tiesų vyrai ir moterys yra skirtingi, o kiek tik įsivaizduoja tokie esantys? Ir kada daugiau džiaugsmo teikia skirtumų pastebėjimas, o kada svarbu būti panašiems?
O kaip dėl sekso?
Teksaso universiteto (JAV) psichologai, vadovaujami Davido M. G. Lewiso, atliko tyrimą, siekdami nustatyti, kas svarbu renkantis draugus. Įvertinę šešis pateiktus bruožus (fizinis patrauklumas, ekonominiai ištekliai, fizinis pajėgumas, šeimyniškumas, socialinis intelektas ir asmenybė) tiek vyrai, tiek moterys nurodė, kad asmenybė ir socialinis intelektas yra svarbiausi renkantis tos pačios lyties draugus. Tačiau, kalbėdami apie kitos lyties asmens pasirinkimą draugystei, vyrai daugiau dėmesio skyrė fiziniam patrauklumui, o moterys – fiziniam pajėgumui ir ekonominiams ištekliams. Stebina (o gal ir ne?), kad šios savybės yra tos pačios, kurios labai svarbios tiek vyrams, tiek moterims renkantis romantiškus partnerius.
Jeigu „tik“ draugus renkamės pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir „daugiau“ nei draugus, galbūt iš tiesų vyrai ir moterys vieni apie kitus negali galvoti kitaip, kaip tik apie romantiškus partnerius? Mokslininkai aiškaus atsakymo nepateikia. Jis, turbūt, ir neįmanomas: kaip nustatyti, kurios mūsų nuostatos yra tik stereotipai, o kurios – tikros? Ir ar verta?
Tiesa yra ta, kad vyrai ir moterys yra skirtingų lyčių būtybės ir seksualumas tarp jų visada įsiterpia. O‘Meara teigia, kad atvirumas yra visų santykių pagrindas, todėl jei seksualumas pradeda veikti draugystę, jį derėtų ir aptarti.
Beje, tyrimai rodo, kad seksualumą kaip kliūtį dažniau vertina moterys, o vyrams kartais tai būna vienas iš draugystės privalumų. Viskonsino universiteto psichologė April Bleske-Rechek apklaususi 88 mišrias draugų poras nustatė, kad vyrai dažniau jaučia seksualinį potraukį savo moterims draugėms nei jos jiems. Na, o net 94 proc. O‘Mearos atliktos apklausos respondentų teigia, kad įmanoma įsimylėti žmogų, su kuriuo pradžioje esate „tik“ draugai. Ir net 64 proc. respondentų taip yra atsitikę.
Ne pasimatymų era
Psichologė Jessica Massa savo knygoje „Draugeliai“ (angl. The Gaggle) teigia, kad atėjo metas pakeisti požiūrį į romantiškus santykius. Pasimatymų era baigėsi, tegyvuoja ne pasimatymai! Jos nuomone, šiais laikais moteriai normalu turėti keletą vyrų draugų ir leisti su jais laiką nesitikint vakarienės prie žvakių šviesos.
„Mes nuolat sutinkame naujų žmonių ir einame į ne pasimatymus“, – rašo Massa. Nė vienas iš dalyvaujančiųjų neištaria žodžio „pasimatymas“, tačiau tokia draugystė nėra visai platoniška – egzistuoja kibirkštis, ryšys, kuris gali išsivystyti į kažką kita. Ne viena iš mūsų yra patyrusi tokį bendrumą išsišnekėjusi su konferencijoje sutiktu kolega ar apsilankiusi koncerte su brolio draugu.
Jei tokius ne pasimatymus vertinsime pagal romantiškų pasimatymų kriterijus, nuolat jaudinsimės, kad niekas nevyksta (jis neskambina kasdien, nemoka už vakarienę ir ne visą laiką nori praleisti su jumis!). Tačiau jei į tokias draugystes žiūrėsime kaip į galimybes, pamatysime, kad jų yra gana daug.
Massa išskiria keletą „draugelių“ tipų, tarp kurių yra: buvęs vaikinas, su kuriuo jus sieja bendri prisiminimai ir išgyventi jausmai, nepasiekiamasis, kuris vedęs arba turi merginą, bet kas žino, kas tarp jūsų galėtų įvykti, jei aplinkybės pasikeistų, karjeros skatintojas, kuris jums padeda priimti sprendimus dėl darbo, ir kiti. Kiekvienas iš jūsų „draugelių“ potencialiai gali tapti mylimuoju, tačiau psichologė teigia sutinkanti vis daugiau moterų, kurios susieja savo gyvenimą su karjeros skatintoju, nes joms svarbu, kad vyras vertintų jų profesinius sugebėjimus.
Kai nesistengi bet kuria kaina būti pakviesta į pasimatymą ir džiaugiesi ne pasimatymais, sumažėja įtampa. Ne pasimatyme gali būti savimi, nepataikauji ir turi daugiau galimybių užmegzti autentišką ryšį. Su vyrais draugais kuriami emociniai, profesiniai, dvasiniai santykiai suteikia įvairiapusių patirčių.
Draugaukim
Straipsnyje pateikiau vienas kitam prieštaraujančių tyrimų duomenis ir nė nesirengiu jų apibendrinti. Ar gali vyras ir moteris būti draugais? Gali.
Ar draugaudami vyras ir moteris galvoja apie kitokio bendravimo perspektyvą? Kartais taip, o kartais ne.
Kad ir kokie būtų atsakymai į šiuos klausimus, esmės jie nekeičia. Žinoma, draugystė su priešingos lyties asmeniu neapsieina be seksualinės įtampos. Tačiau seksualumas būdingas kiekvienam, o juk kuriame santykį priimdami kitą žmogų visą, t. y. visas jo savybes.
Filosofas I. Kantas draugystę apibūdina kaip „abipusės meilės maksimumą“, kur meilė ir pagarba kitam žmogui yra didesnė, palyginti su kitais santykiais. Jeigu sutinkate žmogų, kuris jums suteikia progų džiaugtis tokia meile, padėkokite likimui, kad jums taip pasisekė.
Gruodžio žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:
Šventėms artėjant
Kas geresnis: tėtis ar mama?
Kaip palengvinti sau gyvenimą
Kai susimaišo vyriškumas ir moteriškumas
Reklamos neuropsichologija
Istorija apie pasaulio pakraštį
Vienintelis kelias – gyventi su aistra
