Gamyklos vadovas Albrechtas Reimoldas leidiniui „Automotive News Europe“ teigė, kad šie metai yra patys sėkmingiausi ir jis visiškai neabejoja, kad pavyks įvykdyti užsibrėžtus tikslus.
Šiuo sudėtingu metu, kuomet dėl smarkaus rinkos nuosmukio žiniasklaidoje netyla pranešimai apie Vakarų Europoje planuojamas uždaryti gamyklas bei darbuotojų skaičiaus mažinimą, Bratislavos gamyklos planai atrodo sunkiai įtikimi. Išties „Volkswagen“ sėkmė Slovakijoje puikiai atskleidžia skirtingą Europos gamintojų padėtį: tie, kurie gamybos apimčių Vakarų Europoje mažinimo ėmėsi dar praeitame dešimtmetyje, pavyzdžiui, „Volkswagen“ grupė, arba tie, kurie brangiose šalyse gamyklų niekada ir neturėjo, kaip „Hyundai“ ar „Kia“, dabar gausiai investuoja į naujų modelių kūrimą, veržiasi į naujas rinkas ir didina veiklos apimtis. Tuo tarpu kiti gamintojai, kurie tik prasidėjus ekonomikos nuosmukiui susimąstė apie pertvarkos būtinybę, pavyzdžiui, „PSA/Peugeot-Citroen“, „Renault“ grupė, „Fiat“ grupė ar „General Motors“ Europos padalinys, šiandien yra labai sunkioje padėtyje, nes problemos Vakarų Europoje užgožia naudą, kurią teikia investicijos į gamybą pigesnėse šalyse.
Bendra „Volkswagen“ grupės, „Mercedes-Benz“, „Hyundai“ ir „Kia“ Europos rinkos dalis šių metų sausį-rugpjūtį padidėjo iki 35,5%, nors dar prieš dvejus metus sudarė 30%. Tuo tarpu „Renault“ grupės, PSA, „Fiat“ grupės ir „Opel“/„Vauxhall“ rinkos dalis šiemet sumažėjo iki 33,3%, o prieš dvejus metus sudarė 38,6%.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1989 m. Vakarų Europos pramonės įmonės suskubo investuoti į išsivadavusias šalis ir netrukus Rytų Europoje pradėjo dygti modernios gamyklos. Bene daugiausiai šiame procese laimėjo Čekija ir Slovakija, kurios šiandien pasaulyje pirmauja pagal vienam gyventojui tenkančių pagaminamų automobilių skaičių. Automobilių gamyba šiandien vystoma ir Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Slovėnijoje, šiose šalyse pernai buvo pagaminta 3,24 mln. automobilių, t.y. daugiau nei penktadalis bendro ES kiekio.
„Volkswagen“ į savo gamyklą netoli Bratislavos iki 2016 m. ketina investuoti 1,6 mlrd. eurų (5,5 mlrd. Lt), o maždaug 200 km nutolusi, netoli Žilinos miesto įsikūrusi „Kia“ gamykla šiemet ketina viršyti užsibrėžtą 285 tūkst. automobilių kiekį. Gamyklos vadovas Eek-Hee Lee mano, kad pavyks pagaminti apie 290 tūkst. vnt. Čia pat už Čekijos sienos veikia gimininga „Hyundai“ gamykla, kuri artimiausiu metu pasieks savo pajėgumų ribą – 300 tūkst. automobilių per metus.
Kovo mėnesį „Daimler“ pradėjo B klasės „Mercedes-Benz“ gamybą naujoje gamykloje Vengrijoje, į kurią buvo investuota 800 mln. eurų (2 762 mln. Lt). Kitąmet čia ketinama pradėti naujo kupė gamybą, o iki 2015 m. gamybos apimtys turėtų padvigubėti ir pasiekti 300 tūkst. vnt. per metus. Vengrijoje pagamintų automobilių kiekis per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius išaugo 11%.
Stambiausias Čekijos eksportuotojas – „Volkswagen“ grupės valdoma „Škoda“ – turi dar ambicingesnių planų: šiemet ketinama pagerinti 2007 m. pasiektą 875 tūkst. automobilių rekordą, 2014 m. perkopti 1 mln. ribą, o iki 2018 m. priartėti prie 1,5 mln. vnt. Anot „Škoda“ vadovo Wernerio Eichhorno, Čekijos gamintojas Vakarų Europoje įrodė, kad automobilius galima parduoti net ir ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Jis pastebi, kad „Škoda“ siūlo modernius kokybiškus modelius už patrauklią kainą, o šios savybės dabar yra labai svarbios.
„Renault“, 1999 m. įsigijusi merdintį Rumunijos automobilių gamintoją „Dacia“, į jį investavo 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. Lt), tačiau šiandien tai duoda puikių rezultatų. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Dacia“ pardavimai Europoje sumažėjo tik 2,7%, tačiau rinka smuko 7,2%, o pačios „Renault“ markės pardavimai sumažėjo net 21%. Palyginimui, „Kia“ pardavimai Europoje šiuo laikotarpiu išaugo 20,5%, o „Hyundai“ ūgtelėjo 9,6%. „Volkswagen“ grupės bendri pardavimai sumažėjo tik 0,7%, tarp šios grupės markių geriausiai sekėsi „Audi“ (+5,4%) ir „Škoda“ (+0,5%). „Mercedes-Benz“ markės pardavimai sumažėjo tik 1,1%.
Ironiška tai, kad Vakarų Europoje gamintojus užgriuvę sunkumai verčia mažinti gamybos apimtis ir mažesniais kaštais pasižyminčioje Rytų Europoje. PSA pardavimai Europoje sausį-rugsėjį sumažėjo beveik 13%, ir gamintojas pranešė ketinąs atleisti 12 tūkst. darbuotojų ir uždaryti bent vieną gamyklą Prancūzijoje. Vis dėlto PSA gamybos apimtis mažins ne tik Prancūzijoje, bet ir Rytų Europoje. Gamyklą Slovakijoje šiemet ketinama sustabdyti 21 dienai, o kartu su „Toyota Motor“ valdomoje Čekijos gamykloje ketinama atleisti 345 darbuotojus ir gamybos apimtis sumažinti penktadaliu iki 215 tūkst. automobilių per metus.
„Suzuki“ taip pat ketina mažinti gamybos apimtis Esztergomo gamykloje Vengrijoje, kur nuo konvejerio rieda „Suzuki SX4“, „Splash“, „Swift“, „Opel Agila“ bei „Fiat Sedici“ modeliai. Čia ketinama per paskutinius du šių metų mėnesius palikti tik vieną iš dviejų pamainų ir pagaminti tik 155 tūkst. automobilių. Lenkijoje situacija yra itin prasta dėl to, kad čia aktyviausiai veikiantys „Opel“ bei „Fiat“ šiemet patyrė atitinkamai 15,2% ir 16,8% nuosmukį. Dėl to „Fiat“ gamybos apimtys Lenkijoje sumažėjo maždaug 25%, o „Opel“ – 28%.
„Volkswagen“ praeitą dešimtmetį Europoje atleido 16,5 tūkst. žmonių, uždarė penkias gamyklas ir penktadaliu sumažino gamybos pajėgumus, dėl to dabar jos gamyklos veikia kone visu pajėgumu ir gamintojas turi lėšų investicijoms bei plėtrai. Korėjos gamintojai niekuomet ir neturėjo gamyklų Vakarų Europoje, tad šiandien jų gamyklos Čekijoje ir Slovakijoje irgi išnaudoja visus pajėgumus. Savo ruožtu PSA, „Renault“, „Fiat“ ir „Opel“/„Vauxhall“ išnaudoja mažiau nei tris ketvirčius pajėgumų, o analitikai mano, kad, norint gauti pelno, jiems būtina perkopti 75% ribą.
Kitas „Volkswagen“ grupės, „Hyundai“ bei „Kia“ pranašumas yra sklandžiai veikianti tiekimo grandinė, iš vietinių išteklių parūpinanti apie 70% reikalingų komponentų. Pavyzdžiui, „Kia“ Žilinos gamykloje gamina ir variklius, kuriuos tiekia ir į mažiau nei už 100 km esančią „Hyundai“ gamyklą Čekijoje. „Volkswagen“ variklius gamina Gyoro gamykla Vengrijoje, kur gaminami ir „Audi TT“ automobiliai. „Hyundai“ Čekijos padalinio atstovas spaudai Petras Vanekas pastebi, kad „Renault“ Europoje turi aštuonias gamyklas, „Fiat“ – šešias ar septynias, o „Hyundai“ ir „Kia“ – tik po vieną, tad skirtumas išties didelis.
Duisburgo-Esseno universiteto Automobilių tyrimų centro CAR duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį „Hyundai“ ir „Kia“ nuo kiekvieno parduoto automobilio vidutiniškai uždirbo 1 386 eurus (4 786 Lt; EBIT). „Škoda“ uždirbo 1 100 eurų (3 798 Lt), „Volkswagen“ – 916 eurų (3 163 Lt), „Fiat“ prarado 142 eurus (490 Lt), o PSA kiekvienas parduotas automobilis atnešė 789 eurų (2 724 Lt) nuostolį. Vidutinis darbininko atlyginimas Čekijoje, įskaitant ir socialinį draudimą, yra triskart mažesnis nei Vokietijoje ir sudaro 10 eurų (35 Lt) už valandą. Rumunijoje jis yra vos 4 eurai (14 Lt), tuo tarpu Prancūzijoje – net 34 eurai (117 Lt).
„IHS Automotive“ analitikas Carlosas Da Silva išskiria tris strategijas, kurias naudodami gamintojai kovoja su nuosmukiu. Pirmoji yra brangių automobilių gamyba su mažesniais kaštais, pavyzdžiui, „Volkswagen“ Bratislavos gamykloje gaminami „Touareg“, „Audi Q7“ ir „Porcshe Cayenne“ visureigiai, kurių paklausą krizė mažai palietė. Antroji yra kompaktinių automobilių, kuriuos renkasi taupūs žmonės, gamyba. Vis dėlto šių automobilių maržos yra nedidelės, tad norint gauti pelno reikia pasiekti dideles gamybos apimtis ir mažus pridėtinius kaštus. Galiausiai, trečioji yra veržimasis į naujas rinkas, kuriose ekonomikos nuosmukio nėra arba jis ne toks ryškus, kaip Europoje. Pavyzdžiui, „Škoda“ taikosi į Rusijos, Kinijos bei Indijos pirkėjus, o „Dacia“ bei Korėjos gamintojai mano, kad besivystančioms rinkoms puikiai tinka jų siūlomi nebrangūs visureigiai.
