- Alexandrai, kur šiuo metu esi ir kokie Tavo šios dienos planai?

- Dabar stoviu oro uoste Osle, netrukus skrisiu į Kijevą, Ukrainą, kur pristatysiu savo naują kūrinį rusų kalba, taip pat ir vaizdo klipą.

- Šįmet lankeisi Lietuvoje. Kokie Tavo prisiminimai iš mūsų šalies?

- Man labai patiko jūsų balsingi dainininkai (Alexandras dalyvavo muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ – red.past.). Lietuviai man pasirodė itin šilti ir labai paprasti žmonės. Dėl to juos ir myliu. Jūsų žmonės nesistengia atrodyti geresni nei yra iš tikrųjų. Jie daugiau klauso nei kalba – tai didelė vertybė.

- Prieš kelias savaites pristatei naują savo dainą ir muzikinį stilių. Kaip pats apibūdintumei naująjį Alexandrą Rybaką?

- Man labai patinka improvizuoti su naujais muzikos stiliais, nemėgstu būti vienodas. Stengiuosi žmonėms parodyti, kad su savo instrumentais – balsu ir smuiku – kaskart galiu būti vis kitoks. Ar įsivaizduočiau save scenoje be smuiko? Taip... Kelis kartus tai bandžiau (juokiasi). Beje, ant scenos moku ne tik muzikuoti, bet ir juokinti. Galėčiau paruošti ir humoro programą su muzikos elementais.

- Kas tau svarbiausia, prieš lipant į sceną?

- Tinkamai pasiruošti. Pernai koncertavau visur, kur buvau kviečiamas. Tačiau ilgainiui pastebėjau, kad negaliu normaliai pasirengti koncertui. Todėl šįmet priimu mažiau nei pusę kvietimų koncertuoti.

- Pakalbėkime ne apie muzikinius dalykus. Ar dažnai „googlini“ ir „youtubini“ save?

- (Juokiasi). Anksčiau „googlindavau“ save, bet dabar to nedarau. Tačiau visada seku komentarus youtube.com svetainėje po savo klipais. Taip pat bent kartą per savaitę parašau ką nors smagaus „Facebooke“ savo gerbėjams, kurių yra pusė milijono.

- Kasmet daug keliauji. Ar jau pametei aplankytų šalių skaičių?

- Taip, jau nesuskaičiuoju, kiek valstybių esu aplankęs. Man tai didelė privilegija. Paprastai keliauju vienas, nesu nuo nieko priklausomas ir man tai labai patinka. Visose šalyse susirandu daug draugų. Tačiau blogai, kad dėl užimtumo ne visada pavyksta su jais susitikti.

- Pramogų pasaulio žvaigždės sako, kad neįmanoma būti populiariam, jei nesi skandalinga garsenybė. Sutinki su tokia nuomone?

- Taip, manau, kartais reikia skandalų. Esu kilęs iš Baltarusijos, o tos kultūros žmonės dažnai kelia skandalus. Ir nemanau, kad tai blogai. Džiaugiuosi, kad gerbėjai pažįsta mane ir iš teigiamos, ir iš neigiamos pusės, o ne tik tą Alexandrą Rybaką su geruoju įvaizdžiu.

- Tai kokios yra Tavo blogosios savybės?

- Aš niekuo nepasitikiu. Kuo geriau pažįstu žmogų, tuo mažiau jį myliu ir pasitikiu. Niekam nenoriu priklausyti! Visada turiu tik savo planus ir jais rūpinuosi. Be to, turiu kategorišką nuomonę, mane sunku perkalbėti.

- Rugpjūčio mėnesį savo „Facebook“ paskyroje gerbėjams pranešei, kad viena didžiausių Tavo svajonių yra sudalyvauti gėjų parade. Šįmet išpildei savo troškimą – žygiavai kartu su gėjų ir lesbiečių bendruomene Belgijoje. Kokie Tavo prisiminimai?

- Manau, gėjų paradai labai svarbūs mano netradicinės orientacijos gerbėjams. Mama mane mokė, kad nereikia teisti jokių žmonių. Manau, gėjų pasaulyje yra labai daug ir čia nėra jokios magijos. Tai faktas. Ir jiems reikia turėti savo festivalių. Svarbiausia, kad žmonės būtų malonūs vieni kitiems.

- Gėjų santuokos – diskutuotinas klausimas visame pasaulyje. Ką apie tai manai Tu?

- Šiuo klausimu esu gana konservatyvus. Manau, turime laikytis tradicijų, tačiau taip pat puikiai suprantu, kad negalime pažeisti kitokių žmonių teisių. Negalime kažkam kurti taisyklių – tiesiog reikia labiau rūpintis savimi, o ne kitais.

- Kaip manai, kas yra Tavo pagrindiniai klausytojai – merginos, moterys, vaikinai, o gal senjorai?

- Koncertuose daugiausia pastebiu merginų, tačiau vis dažniau jos į mano pasirodymus atsiveda vaikinus, tėčius. Taigi, vyriškos lyties atstovų vis daugėja mano koncertuose visame pasaulyje. Man smagu, kad klausytojai vis labiau mane vertina ne kaip vaikiną, o kaip artistą. Jiems svarbi muzika, o ne mano lytis.

- Turi daug gerbėjų ir Lietuvoje. Kada galime tikėtis Tave čia išgirsti?

- Savo didįjį koncertų turą organizuoju kitų metų pavasarį. Labai tikėtina, kad aplankysiu ir Lietuvą. Galbūt net kelis miestus.

- Ar įmanoma būtų Tave pasikviesti į asmeninę šventę – vestuves, gimtadienį? Ar Tu koncertuoji tik didžiosiose arenose?

- Vieną dieną pasirodau 20 tūkstančių žmonių, o kitą koncertuoju trims šimtams. Ypač, jei pasirodau kaip smuikininkas, o ne popatlikėjas.

- Naujoje dainoje apdainuoji istoriją, kuri nutiko Tau, – apie vieną išprotėjusią gerbėją, kuri Tave persekioja. Vieną tokią žinau ir Lietuvoje. Ne apie ją sukūrei naująjį kūrinį?

- Ta gerbėja yra iš Izraelio, o ne iš Lietuvos. Šiaip aš be galo myliu savo klausytojus, man patinka, kad jie seka mane, kartais paskambina, tačiau ta mergina iš Izraelio nuėjo per toli. Pasijutau nesmagiai ir net norėjau kreiptis į policiją. O galiausiai nusprendžiau į tą istoriją pažvelgti muzikaliai ir sukurti dainą „Leave Me Alone“ („Palik mane ramybėje“).