Tokią mintį G.Penikas antradienį išsakė Vilniuje vykusiame Asociacijos ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkytojų susitikime, kurio metu buvo apžvelgta esama ENTP tvarkymo situacija ir aptarti nauji aplinkosaugos reikalavimai, nustatyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojams bei gamintojams ir importuotojams.
G.Penikas mano, kad 500 Lt mokesčio įvedimas yra vienintelė išeitis iš katastrofiškos situacijos, nes dabar vos keli procentai į Lietuvą įvežamų automobilių yra sutvarkomi ar pakartotinai panaudojami taip, kad į aplinką nepatektų automobilių dalys ar pavojingos medžiagos. Didžiuliai automobilių kiekiai arba lieka stovėti kieme, arba yra išardomi nelegaliuose servisuose, kurie išsirenka tik vertingas dalis, visas kitas išmesdami tiesiog į aplinką – taip pamiškėse ar kitose nuošalesnėse vietose atsiranda nelegalūs sąvartynai.
VĮ „Regitra“ duomenimis, pernai Lietuvoje įregistruota 224 tūkst. lengvųjų automobilių. Per tą patį laiką nurašyta (legaliai išardyta, išduodant pažymą) 36 tūkst. automobilių.
Susitikime savo poziciją taip pat pristatęs Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos direktorius Alfredas Skinulis nesutiko, kad problemą būtų galima išspręsti įvedant drakoniškus mokesčius. Anot jo, vienas iš geriausių būdų sutvarkyti šią sritį – užtikrinti, kad visi transporto priemonių gamintojai ir importuotojai vykdytų numatytas pareigas. Importuotojų asociacijos atstovo teigimu, reikia sukurti sistemą, kuri užtikrintų senų automobilių surinkimą ir tinkamą sutvarkymą.
Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti importuotojai, kurių šiuo metu yra 402, vidaus rinkai pernai pateikė tik 24 tūkst. automobilių, tai yra vos 11 proc. nuo bendro Lietuvoje registruotų automobilių skaičiaus. Likusią dalį, - beveik 90 proc.,- automobilių į Lietuvą atgabeno neregistruoti (arba nelegalūs) importuotojai, kurie nefinansuoja ENTP tvarkymo ir visuomenės informavimo ir švietimo.
Kaip žinoma, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (degalų, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, dėl įvairių priežasčių kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevažiuojančius automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą.
