Maksimaliai uždarus, nepatogius, vandenyje išsipučiančius, paslepiančius moters kūno grožį – tokius maudymosi kostiumus turėjo vilkėti mūsų proprosenelės, norėjusios pasimėgauti maudynėmis vandenyje. Beje, iki pat XIX a. padori moteris net neįsivaizdavo, kad galėtų maudytis viešoje vietoje.
Istorijos pjūvis
Paplūdimių, skirtų viešoms maudynėms, anksčiau nebūdavo. Būdavo krantai žvejams, prieplaukoms valtims, o žmonės maudydavosi nuogi nuo pašalinių akių slepiančiuose užutėkiuose ar įlankose. Pirmieji paplūdimiai atsirado tik XVIII a. pabaigoje. Jų krantuose būdavo statomos specialios maudyklos.
Netrukus kilmingoms damoms buvo sugalvoti paplūdimių paviljonai. Žirgais kinkyta karieta įveždavo ją tiesiai į vandenį ir ji galėdavo pasimaudyti niekieno nematoma.
Po šimto metų medikams pavyko įtikinti žmones, kad maudytis jūroje yra naudinga sveikatai, ir kurortai tapo mėgstama aristokratų poilsio vieta.
Turtingi europiečiai šiltąjį sezoną leisdavo Prancūzijos Rivjeroje, o laisvi amerikiečiai – Floridoje. Tačiau tai, kas ten vykdavo, maudynėmis galima pavadinti tik su didele išlyga.
Vyrai, vilkintys maudymosi kombinezonais ir nutaisę rimtą įvaizdį, seklumoje kalbėdavosi dalykiniais reikalais, o moterys, apsirengusios drabužiais, primenančiais vakarinį garderobą, braidydavo pakrante su skėčiais rankose. Tik pačios drąsiausios damos mėgindavo pasipliuškenti vandenyje, kiek tai leisdavo padaryti jų „maudymosi kostiumas“ – kulnus siekiančio ilgio, su korsetu ir krinolinu.
Privalomi būdavo ir patikimi apatiniai, kojinės, medžiaginiai bateliai bei kepuraitė. Suknelė su raukiniais sušlapdavo ir pradėdavo traukti savo šeimininkę dugnan, todėl bristi giliau niekas nebandydavo. Seklumoje moterų irgi laukdavo išbandymai: sijonai kildavo į viršų, atidengdami kojas, o tai būdavo nepriimtina. Kad kostiumas liktų vietoje, moterys apačioje prisiūdavo metalinių detalių.
Vėliau atsirado patogesni maudymosi kostiumai, pavyzdžiui, ilgi drobiniai chalatai, su puošniais raukinukais. Šiuo drabužiu vilkinti dama, įbridusi į vandenį, iš karto virsdavo pripūstu burbulu, kuris koketiškai plūduriuodavo paviršiuje.
Būdavo ir specialios maudymosi tunikos, prie kurių reikėdavo apsimauti ilgas kelnes. Drąsiausios poilsiautojos maudytis eidavo be avalynės. Tuo tarpu vyrai maudydavosi vilkėdami medvilniniais dryžuotais marškinėliais su ilgomis rankovėmis ir kelnėmis iki kelių.
Mažiau medžiagos!
1907 metais Jungtinėse Valstijose už visuomenės moralės nepaisymą buvo suimta australų plaukikė Annette Kellerman: ji viso labo apsivilko vientisą, aptemptą juodos spalvos maudymosi kostiumėlį, kurį galima laikyti šiuolaikinio gimnastikos kostiumo prototipu.
Spaudžiama visuomenės, sportininkė buvo priversta prie savo maudomuko prisiūti rankoves, apykaklę ir kojines. Tačiau būtent jai pavyko įnešti naujų vėjų į paplūdimio madą ir jau po trejų metų jos asketiškas maudymosi kostiumo variantas dominavo madų pasaulyje.
1913 metais buvo sukurtas pirmasis tamprus maudymosi kostiumas iš vilnos. Tiesa, vandenyje jis sugerdavo daug vandens ir sverdavo beveik 3,5 kg.
Po to, kai plaukimas buvo paskelbtas olimpine sporto šaka, vyrai sportininkai pradėjo diktuoti pasaulines paplūdimio madas. Šokiruodami savo drąsa, jie įvedė į madą trumpas, supaprastinto modelio trikampes glaudes iš kartūno.
Moteriški maudymosi kostiumėliai taip pat pradėjo kelionę minimalizmo link. Tačiau apie įdegį, kaip naują moters grožio bruožą, dar nebuvo kalbos. Anksčiau tamsi oda buvo prastuomenės ženklas, o šviesi – liudijo aristokratiškumą.
Ir kas žino, kuo vilkėdami šiandien eitume į paplūdimį, jeigu negu Coco Chanel. Ji sukėlė mažą revoliuciją, įtvirtinusi įdegusio kūno kultą ir išvadavusi moteris iš korsetų. Būtent nuo šio meto maudymosi kostiumėliai tampa vis atviresni. Tiesa, savo pozicijas išsaugo ir vientisas maudymosi kostiumėlis, padedantis moterims paslėpti figūros trūkumus.
1940-aisiais metais prancūzų dizaineris Jacques`as Heimas sukūrė maudymosi kostiumėlių liniją „Atom“ – su atvira diafragma. Naujojo modelio reklamai jis pasisamdė lėktuvą, kuris skrido virš Kanų su plakatu, kuriame buvo parašyta: „Atom“ – mažiausias pasaulyje maudymosi kostiumėlis“.
Tačiau ne už kalnų buvo ir sensacingas dizainerio Luis Reard`o išradimas – dviejų dalių maudymosi kostiumėlis. Tai, ką sumanė L. Reard`as, šiandien pavadintų gudria viešųjų ryšių akcija.
1946 metų birželio 30 dieną Jungtinės Valstijos Ramiojo vandenyno Bikinio saloje bandė atominę bombą. Prabėgus kelioms dienoms, per madų šou Paryžiuje prancūzų dizaineris pristatė naują maudymosi kostiumėlį, kurį pavadino bikiniu. Jo reklaminis šūkis skambėjo taip: „Bikinis – tai padalytas atomas!“.
Madų pasaulyje šį maudomuką galima laikyti uždelsto veikimo bomba. Prireikė laiko, kad toks kostiumėlis taptų įprasta ir derama paplūdimio apranga. Pirmieji bikiniai sulaukė ir realių atakų. Kai per patį pirmą grožio konkursą „Mis Pasaulis“ vienas švedų modelis pasirodė su tokiu maudomuku, daugelis šalių pagrasino pasitraukti iš konkurso. Ir kas galėjo pagalvoti, kad po 20 metų pasirodymas su bikiniu per tokį konkursą taps privalomas!
Ispanija ir Italija netgi buvo uždraudusios vilkėti tokiais kostiumėliais savo kurortuose, tačiau visi draudimai buvo sulaužyti. Bikinius vilkėjo aktorės Briggite Bardot, Sofi Loren (1950 metais laimėjusi „Mis Elegancijos“ titulą už tai, kad pasirodė ant podiumo su bikiniu), netgi princesė Diana. Toks kostiumėlis daugeliui metų tapo pasaulinės paplūdimio mados lyderiu.
Nors bikinis jau buvo minimalizmo pavyzdys, dizaineriai rasdavo progų dar labiau jį sumažinti. Štai 1964 metais amerikiečių dizaineris Rudi Gernreichas publikos teismui pristatė monokinį – tik vienos – apatinės - dalies maudomuką, nedengusį moters krūtų ir tapusį seksualinės revoliucijos simboliu.
Kai jau visos maudymosi kostiumų minimalizavimo galimybės buvo išnaudotos, dizaineriai pradėjo varžytis juos puošdami ir ekperimentuodami su spalvomis bei faktūromis. Šiandien maudymosi kostiumėliai siuvami ir iš audinių kailių, pitono odos, žuvų žvynų ir net gintaro. Jau yra ir nešlampančių nanomaudomukų, saugančių nuo ultravioletinių spindulių.
Kas laukia toliau? Galbūt atsiras maudymosi kostiumėlis – masažuoklis arba maudymosi kostiumėlis – paveikslų galerija. Futuristinių prognozių galima prisigalvoti iki soties. Tačiau vasara, saulė ir jūra yra nekintantys dydžiai. Galų gale, nesvarbu, koks pas jus maudymosi kostiumėlis. Svarbiausia, kad jūsų atostogos būtų geros!
