Viskas nurimo ir pasimiršo. Tačiau dabar jis panoro mane supažindinti su šia mergina, o ji ir jo pirmoji meilė. Tai jau ne pirmas kartas kai jis bando supažindinti mane su viena ar kita savo buvusia drauge, nors žino, kad aš to nenoriu. Tikrai nedraudžiu jam su jomis bendrauti, tačiau tai jo gyvenimas dalis, ne mano, aš žinau per daug, kad galėčiau sėdėti ir geri arbatą lyg niekur nieko, nemėgstu išprovokuotų dramų.
Jis mane myli, bet suabejojau savo jausmais, galbūt nesu pavydi tik todėl, kad myliu jį tik kaip draugą. O gal taip pradėjau galvoti tik todėl, kad suprantu jog viskas baigta ir nenoriu būti dar labiau įskaudinta. Tai vienintelis žmogus su kuriuo galiu kalbėtis, su juo smagu, mes puikiai suprantame vienas kitą. Be to, jis aiškiai pasakė, kad jei išsiskirsime su manimi bendrauti nenorės, o aš nenoriu jo netekti.
Pasak jo didžiausia baimė, jog paliksiu jį ir išvyksiu. Jis nuolatos lankosi pas mano tėvus, puikiai sutaria su mano draugais. Visiems viskas atrodo tobula, o realybė tokia, kad nuolatos mane lygina su savo buvusiomis draugėmis, aišku pabrėžia, kad aš visom prasmėmis geresnė, bet gal jis, taip pat kaip ir aš, tiesiog nori sau įrodyti, kad turime būti kartu.
Aš jį visada palaikau, tačiau jo nepasitikėjimas savimi nemarus. Nedarau nieko, kad jis jaustųsi blogai, turiu draugų vaikinų, tačiau mūsų niekada nesiejo romantiški santykiai, o jam atrodo, kad visi manęs nori. Kartais jis mane įžeidžia, o paskui atsiprašinėja su dovanėlėmis. Liūdniausia, kad viską buvome išsprendę, tiesa, kartais pasakau jam, kad jaučiuosi suvaržyta, noriu būti laisva, elgtis kvailai, tačiau taip sakau todėl, kad tokius dalykus noriu išgyventi su juo.
Tačiau jam viskas atrodo per daug neplanuota, jei ir nuveikiame ką nors spontaniško, tai būna tik iliuzija. Kartais jis nusimena, ir kaltina mane uždarumu, tačiau kai pasakau savo mintis, vis atsitinka kas nors, kas priverčia pagalvoti - jis manęs negerbia, nesiklauso, tarsi buvau jam reikalinga tik tol, kol buvau nepasiekiama.
Taip yra ir šį kartą. Jį liūdina, kad turiu savų paslapčių, bet aš negaliu imti ir atsiverti, nes teisybė tokia, kad juo nepasitikiu, jis yra pasakęs, kad mano paslaptis saugoti sunku, o jas papasakoti galėtų tai merginai, su kuria mane apgavo draugystės pradžioje ir būtent dabar kai pradėjau kalbėti jis nori mus supažindinti – tai viską tik dar labiau pablogina.
Nežinau, ką daryti, suprantu, kad yra daug mano kaltės, bet nenoriu vaidinti, jog viskas gerai, mūsų santykiai kartais panašūs į vieną didelę tragikomediją, žinau, kad jis teisus, sakydamas, kad kito tokio kaip jis nerasiu ir visgi labai pavargau vaidinti tobulą. Viskas atrodo beprasmiška..
Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė
Skaitant laišką, ėmė regztis viena mintis, kurią jūs pati ir įvardinote laiško pabaigoje. Jūsų santykiuose yra visokių dalykų, kuriuos man tiesiog norėtųsi pavadinti gyvenimu. Dviejų žmonių buvimu kartu, kuris toks ir yra. Kartais su daug klaustukų, nepasitenkinimo, nerimo, kartais su artumo pojučiu, jausmu, jog vienas be kito neištvertumėte. Viso apvainikavimas yra iliuzija, kad kažkur gyvena pora, kuri viso to nepatiria... Juk iš kur kitur atsirastų noras išgyventi tobulą bendrystę, kurios jūsiškiai, o ir jokie kiti santykiai negali pasiekti...
Ir žinote, tokia pora egzistuoja. Tai Adomas ir Ieva, kol nebuvo išvaryti iš Rojaus. Taigi viskas, kas vyksta su jumis yra tai, kas vyksta su visais žemės vyrais ir moterimis, kuomet jie pasirenka būti kartu. Iliuzija patirti nenusakomą artumo, bendrumo, vienas kito supratimo ir priėmimo jausmą yra labai didelė. Kita vertus, ji nėra dovana, kurią gauna vaikinas ir mergina pamatę vienas kitą. Gebėjimas bendrauti, atvirumas, atsakomybė, pasirinkimas yra sutuoktinių, kokybiškai nudirbusių savo darbą gyvenant ne vienus metus, o kartais ir ne vieną dešimtmetį malonė.
Visgi derėtų žinoti kryptis, kuriomis galime pasiekti vis daugiau to, ko trokšta mūsų širdys kuomet esame dviese. Vienas pirmųjų dalykų yra bandymas suprasti, kur veda šis santykis.
Jūsų pasidalinime išties nemažai jausmo, jog norite būti kartu, kaip ir nerimo, jog šis santykis apribos, lieps atsisakyti to, kas anksčiau teikė malonumą: kitų draugių, spontaniškumo, galimybių žvalgytis. Iš ties, jūs pati tai gerai įvardinote, kad labai nesaugu atsiverti, kuomet žinote, jog yra žmonių, merginų, kurios gali tapti jūsų gyvenimo dalimi, net jei jūs to nenorite. Kita vertus, atvirumo stoka, neleidžia judviem mokytis priimti vienas kito, su visomis reakcijomis, skirtingumais. Taigi santykiai gali pradėti augti link tų trokštamų, kuomet atsiranda pasirinkimas juos auginti...
Bendrystės pradžioje gražius juos daro emocija, aistra, nuotykis. Tačiau visa tai tarsi parodomoji programos versija, kuri leidžia patirti, kas jūsų laukia tuomet, jei į ją investuotumėte, tai yra, pasirinktumėte ją atsisakydami kitų. Bet yra be galo laikina. Jei ją išbandę taip ir liekame stabčioti, neapsispręsdami, ar jos norime ar ne, lieka kažko labai gero prisiminimas, o dabartis prisipildo vis gausėjančio nusivylimo, kad taip ir nepasiekiate to tobulumo, kurio be galo norisi.
Taigi santykis prasideda nuo jausmo, jog abu jį renkatės. Abu ryžtatės į jį investuoti ir nuolatos papildyti vis kokybiškesnėmis, daugiau galimybių ir pasitenkinimo suteikiančiomis funkcijomis.
Čia, matyt, derėtų paminėti ir tai, kas yra ta kaina, kurią prašo sumokėti programos kūrėjas. Išmokimas atskirti tai, kas yra gera jums pačiai, ir kas yra geriausia. Malonu, miela, gražu, smagu, linksma nebūtinai yra geriausia ką galite patirti. Leiskite pajusti sau, savo kūnui, protui, jausmas kaip jaučiatės šalia šio žmogaus, kurias jūsų asmenybės dalis jus išgyvenate kaip stipriausias būdama su juo ir ar tai yra žmogus, kuriam galėtumėte dovanoti save visą.
Jei taip, tuomet, kai tas dovanojimas įvyks abipusiai, žengsite trokštamo santykio link. Turėčiau paminėti, kad tai įvyks einant labai mažais žingsneliais ir tik tuomet, jei rinksitės tai daryti.
Atsakymo „ne“ atveju, tobulumas, apie kurį kalbate ir kurio ieškote, vargiai yra įmanomas. Tai yra, jei toliau tęsite savo draugystę, taip ir neketindami pasirinkti vienas kito kaip galutinio partnerio, vargiai įmanoma nurimti ir susitaikyti su tuo, jog esate pasirinkimo etape.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
