Kad komiteto pirmininkui ir nariams būtų lengviau pasiryžti priimti labai griežtą įstatymą, siūlau neakivaizdžiai nukeliauti Gedimino prospektu nuo Seimo iki Katedros ir pasižiūrėti vien tik į maitinimo įstaigų – kavinių, restoranų ir barų pavadinimus, kad jie visi įtikėtų lietuvio sielos ir lietuvių kalbos mirtingumu. Juoda gedulo spalva yra parašyti lietuviški pavadinimai, o triumfuojančia raudona – svetimžodžiai:
* - tarptautinis prekės ženklas
** - kam skirtas užrašas „Closed“? Užsienio turistams?
Iš 42 Gedimino prospekte esančių kavinių tik 13 vadinasi lietuviškais vardais, o 29 – nelietuviškais, tai yra 69 proc. visų prospekte esančių kavinių. Iš nelietuviškai pavadintų kavinių skaičiaus reikėtų atimti vieną McDONALD‘S, vieną Yo YO ir du HESBURGER pavadinimus, kurie negali būti kitokie, nes yra pasaulinio tinklo prekės ženklai. O visas kitas 25 maitinimo įstaigas nelietuviškai pavadintos ne kas nors kitas, o lietuvių verslininkai, kuriems pasukti galvą ieškant gražaus lietuviško pavadinimo – per daug sudėtingas ir per daug intelektualus darbas.
Problemos slypi musyse, kaip yra sakęs prezidentas Ronaldas Paksas. Nei Europos Komisijos komisarai, nei Briuselio biurokratai, nei Maskvos funkcionieriaia nevertė lietuvį verslininką kavinių tinklą pavadinti CAFFEE INN, po „Ambasadorių“ viešbučiu esančios kavinės pavadinimą užrašyti LA CAVE ar buvusio centrinio knygyno patalpose atidarytą kavinę pavadinti LA CRÊPE, kas reiškia paprasčiausią blyną. Blyninė – blogai, mąsto verslininkas, pavadinsiu LA CRÊPE – ir plūstelės užsieniečių minios... Ar plūsta?
Lietuvos sostinės Vilniaus gatvę jau yra ištikusi lingvistinė svetimžodžių trombozė – šitos gatvės atkarpoje nuo Gedimino prospekto iki Mokytojų namų yra 21 kavinė, iš kurių tik 2 (Sic!) turi ssulietuvintus pavadinimus – MANO GURU ir TERASA, o štai kaip skamba kitų 19 pavadinimai – pamėginkite ištarti garsiai – SOLERO, THE ROOM, SUBMARINE, FRANKI, SOUL BOX, LA BIRA, DA ANTONIO, KIBIN INN, OSAKA, DISCO 311 BUDDHA, VINCHENSO, OMAKASE, JACKIE BAR, GRINGO PUBLIC PLACE, WOK TO WALK, CAFFEE INN, POMODORO, DAD SUSHI, VERO CAFE.
Šitą situaciją Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė įvardina „pasąmoniniu provinciališkumu“, tačiau neatmestini ir savininko liguisti nepilnavertiškumo kompleksai – apie lietuvių verslininkų manymą, kad kavinės angliškas pavadinimas pritrauks minias anglakalbių turistų, psichologai galėtų parašyti ištisą studiją.
Kažkada garsus, bet dabar uždarytas airiškas restoranas PRIE PARLAMENTO knibždėjo užsieniečiais, ir esu girdėjęs, kaip lietuvis gidas, pasiūlęs švedams susitikti restorane, kurio pavadinimą jis išvertė NEXT TO PARLIAMENT, buvo paklaustas – „Do you mind PRIE PARLAMENTO?“ Nė vienoje Europos sostinių centrinių gatvių nerasite tiek angliškų pavadinimų, kiek Vilniuje. Gal, sakau, po kitų dvidešimties nepriklausomybės metų ir sostinę pavadinkime WILNO, kad lenkų, žydų ir vokiečių turistams būtų patogiau ištarti?
Naujausia, 2012 m. pavasarį Gedimino prospekte atidarytas baras, kurį jos savininkas pavadino TRIP. Ar tai užuomina į šešto dešimtmečio jaunimo vidines keliones, iššauktas LSD ir Pink Floyd? Ar likučiai daug ilgesnio žodžio, nuo kurio niekdarys Solomonas kažkurią naktį nutrynė priesagą ER ir galūnę IS?
Kai kurių kavinių ir restoranų pavadinimų daryba yra tiesiog mistiška. Visiems kinų restoranams sutekti gražūs lietuviški, tačiau išlaikantys Rytų poezijos dvelksmą pavadinimai – TRYS KLEVAI, KINŲ ROŽĖ, DIDŽIOJI KINIJA, PEKINO ANTIS, DU DRAKONAI. Ir jokių SHAO LIN, TAI CHI, CHIA LIANG LIU ar panašių.
O štai ne mažiau poeziją mėgstančių ir rašybai panašius hieroglifus naudojančių japonų restoranai Vilniuje išimtinai turi transkribuotus japoniškus pavadinimus – OMAKASE, LABUKI, SHANTI, MIYAKO, TOKYO.
Gal japoniškų restoranų steigėjų tarpininkai duoda didesnius kyšius, negu jų kiniški konkurentai? Ar už DU DRAKONUS reikia duoti daugiau ar mažiau negu už OMAKASE? Negi ir čia vyksta lietuvių kalbos infliacija? Gal Vilniaus savivaldybės kalbos tvarkytojais dirba Adamsų šeimynėlė? Juk Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius sutiko ir patvirtino, kad Gedimino prospekte atsirastų ir PAVOS, ir COCA INN, ir CAFFEE INN, ir F*CKING INN. Pastarosios, sakote nėra? Matyt, greitai bus. Juk SHOPING AND F*CKING jau yra.
Prieš dvidešimt metų buvo kuriami du dabar galingi ir plačiai matomi prekybos tinklai. Prancūziškai kalbantys anglišką išsilavinimą turintys broliai George, Oliver ir Nikolas (pastarasis puikiai kalba ir lietuviškai) Ortiz‘ai, kurdami savo prekybos tinklą, pavadino jį paprastu gražiu trumpu lietuvišku vardu IKI. Medicinos studijų ragavę lietuvaičiai G. Marcinkevičius, I. Staškevičius ir N. Numavičius savo prekybos tinklą pavadino MAXIMA – lotynišku žodžiu, kuriame esančios raidės X nėra lietuvių abėcėlėje.
Self destruction.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!