Pasak A. Čekuolio, net ir sulaukus garbingo amžiaus neverta dienas leisti tarp keturių sienų „bėdavojant“, kaip viskas aplink negerai.
„Jei pasiduosi tokioms emocijoms – liga garantuota“, - įsitikinęs rašytojas.
- Žiemą slystelėjęs ant apledėjusių laiptų patyrėte sunkią traumą. Tačiau dabar atrodote kaip naujas. Kokių stebuklingų metodų griebėtės, kad greičiau pasveiktumėte?
Na, ne visai kaip naujas, vis dar sunkiai vaikštau, bet... Po poros mėnesių tikiuosi, kad vėl bėgiosiu. O dėl traumos - pats kaltas... Leidausi gan dideliais, bet apledijusiais laiptais, paslydau ir kritau aukštielninkas. Meluočiau, jei sakyčiau, jog nepastebėjau, kad laiptai apledėję... Bet kas tokiam jaunam kumeliukui, kaip aš!
Juokas juokais, bet kaip pagalvoji, juk galėjau nebevaikščioti ar dar blogiau - dienas leisti prikaustytas prie lovos. Kai klausiausi gydytojų, pasakojančių, kaip man pasisekė, būčiau šokinėjęs iš laimės, bet veriantis skausmas nelaido. Aišku, pasveikčiau greičiau, jei nebūčiau trankęsis po Lietuvą. Bet ar galėjau pasielgti kitaip? Aišku, kad ne. Kaip gali nevažiuoti, jei apie susitikimus paskelbta ir žmonės laukia.
- Esate minėjęs, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus privalo pasirūpinti sveikata. Kaip ja rūpinatės Jūs?
Rytais tik atsikėlęs neskubėdamas išgeriu stiklinę paprasto vandens. Virškinimui pagerinti. Jeigu galiu, suvalgau vieną arba du obuolius.
Padarau mankštą - nuo kokių 15-kos metų kiekvieną dieną. Organizmas taip priprato, kad, jeigu kokį rytą nepasimankštinu, pradeda „ožiuotis“: būna sunkiau susilenkti, judėti. Be to, mankštą pradedu dar lovoje. Kalbu apie stiprų pasirąžymą, o ne tai apie ką jūs pagalvojote. Atsikėlęs tempimus pratęsiu, paskui padarau keletą kvėpavimo pratimų. Ištempiu rankas į viršų, suskaičiuoju iki aštuonių, tada pasilenkiu žemyn ir atsipalaiduoju. Taip „atsidaro“ stuburo slanksteliai. Be to, labai svarbu ne per daug valgyti. Skrandis duoda smegenims sotumo signalą pavėlavęs maždaug 20 minučių. Kada esi alkanas, gali greitai suvalgyti kotletą, antrą, trečią – organizmas „nesakys“, kad esi sotus. Vengiu riebaus maisto, nes pastebėjau, kad nuo jo blogėja kraujo cirkuliacija smegenyse.
- Prieš kelias dienas susitikime su skaitytojais užsiminėte, kad daugelį visuomenės ydų lemia tai, kaip šeimos auklėja vaikus, ir net priekaištavote pernelyg rūpestingoms mamos...
Taip, visiškai teisinga. Valdingos, dominuojančios, kontroliuoti linkusios motinos nuolat sūnui kartoja: „Nepamiršk užsirišti šaliko“, „Ar išgėrei žuvų taukų?“, „Ar apsimovei švarias kojines?“. Tai nėra blogai, tačiau tokius klausimus derėtų liautis uždavinėjus, vos sūnui sukanka dvylika. Deja, daugeliui moterų būdingas vadinamasis žydų motinos sindromas. Tokia viską turi padaryti pati - ir kojas 25-erių metų bernui nuplauti, ir į lovą paguldyti. Tai užauginti sūnūs ir suaugę ieško moters-globėjos. Jie tampa arba infantilūs, arba homoseksualūs. Taigi, mamytės, galvokite, kaip auklėjate vaikus.
- Kasdien iš ryto esate sau užsibrėžęs parašyti tris būsimos knygos puslapius ir šventai laikotės šios taisyklės, ar nesinori kartais šiek tiek pailsėti?
Šventai esu įsitikinęs, kad bet koks organas nenaudojamas atrofuojasi, apmiršta. Ir meilės organas, turiu galvoje širdį, ir tie organai, apie kuriuos jūs pagalvojote, ir smegenys. Jeigu netreniruosi raumenų – jie sunyks, jeigu nedirbsi smegenimis, jos suvys – garantuotai. Žmonės, galvodami – išėjau į pensiją, dabar ramiai gyvensiu, nereikės sukt galvos, žiūrėsiu televizorių, gersiu alų, gal kartais paskaitysiu laikraštį arba knygą, leidžia savo smegenims atrofuotis. O paskui sakoma: tik išėjo į pensiją žmogus ir numirė. Ne todėl mirė, kad išėjo į pensiją, o todėl, kad nebetreniravo visų savo organų. Kad nesustočiau, vienu metu turiu bent tris nuolatinius darbus. Plius keletą kartų per metus išvažiuoju su turistine grupe kur nors į užsienį, Kai ten papasakoju turistams daugiau negu vietinis gidas profesionalas, pajuntu tikrą gyvenimo džiaugsmą.
- Vienoje savo laidų esate užsiminęs, kad virusai prie entuziastingų žmonių nekimba, o įtampa ir stresas darbe žmogaus tikrai nesusargdins.
Tai visiška tiesa. Žmogus gimęs patirti stresą, kaip šuva - medžioti, gaudyti ir vytis. Įsivaizduojate šunį, kuris nejuda, tiktai guli ir valgo? Jis gyvens trumpai ir labai liūdnai. Žmogui labai gerai, jei penkiolika kartų per dieną patiria stresą.
Metams bėgant paaiškėja daugelis paprastų dalykų. Pavyzdžiui, kad prieš žiemą pasiskiepyti pigiau negu vaistai, kuriuos išleisi susirgęs. Kad užėjus epidemijai, savo automobiliu važinėti pigiau nei troleibusu – susirgęs prarasi darbą ir uždarbį.
Labai svarbus emocinis nusiteikimas. Bijau pasakyt labai nemoksliškai, bet man atrodo, kad virusai ir bakterijos, pakliuvusios į entuziastingą žmogų, dvesia savaime.
