Visas dokumentų paketas dar penktadienį buvo atgabentas į Seimą. Pakete be ypatingo dėmesio sulaukiančio Visagino atominės elektrinės projekto yra Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos sistemas įstatymų
projektai, taip pat naujos atominės elektrinės ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo verslo planai. Ilgai laukti dokumentai skeptikų įkarščio nesumažino, jie ir toliau nusiteikę kritiškai.
Beveik 200 kg sveriančiose dėžėse – pusantro šimto bylų būsimosios atominės elektrinės koncesijos sutartis, kiti strateginiai projektai. Šie dokumentai guls ant Seimo narių stalų. Vyriausybė planuoja iki birželio pabaigos pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją – maždaug 18 mlrd. litų vertės – energetikos projekto, jei tam pritars Seimas.
Projekto rizikas vertinusi Finansų ministerija pabrėžia, kad galutinę išvadą bus galima pateikti tik pasibaigus deryboms, prieš pat statybos pradžią 2015-siais.
„Mes matome galimybę tokį projektą įgyvendinti. Bet, kaip aš jau minėjau, visas aplinkybes teks įvertinti dar vieną kartą“, – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Į Visagino atominę elektrinę Lietuva per dešimtmetį turėtų investuoti maždaug 38 procentus lėšų – 6 mlrd. litų.
Anot vyriausybės, didesnę pusę pinigų skolinsis pati įmonė, dalį sukaups iš uždirbto pelno ir iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio, sutrumpintai – VIAP.
Šiandien gyventojai už kilovatvalandę moka vidutiniškai po 45 ct, iš jų 7 ct – VIAP mokestis: iš jo beveik 4 ct – Lietuvos elektrinei, maždaug po 1 ct – termofikacinėms ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms. Likęs centas padalytas administravimui ir strateginiams projektams. Atrodytų, centai, tačiau per metus į VIAP fondą subyra per 700 mln. litų.
Vyriausybės duomenimis, pradiniame etape naujosios atominės 1 kWh savikaina bus nuo 17 iki 25 centų, tačiau per 18 metų sugrąžinusi skolas, jėgainė taps pigiausios elektros tiekėja – 1 kWh savikaina nukris iki 10, o gal net iki 7 centų.
Tuo metu nepriklausomi ekspertai skaičiuoja triskart didesnes sąnaudas ir būtinybę jau dabar mažiausiai dviem centais didinti VIAP mokestį.
„Jeigu nebus sugalvota prievolė pirkti tą brangią elektrą ar kaip nors kaip VIAP fondas, nebus įkalkuliuota į galutinę elektros kainą, tai bijau, kad pradiniame etape netgi kaupsis nuostoliai VAE, kuriuos vėliau teks kompensuoti, kai jos savikaina sumažės“, – mano Energetikos konsultantų asociacijos prezidentas prof. Valdas Lukoševičius.
„Tai labai paprasta suskaičiuoti: jei kalbam, kad visos investicijos kainuos apie 17–23 mlrd., tai paskaičiavus, kiek pagaminsim per metus, tai išeitų, kad vien 10 ct kainuotų grąžinti tuos pinigus. Dar turbūt reikėtų priklausomai nuo to, kokios bus palūkanos, irgi 10 ct, vien 20 ct susidaro kapitalas, o eksploatacija irgi, manau, kad 10 ct. Tai 30 ct susidaro kaip minimumas“, – skaičiuoja buvęs Kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovas Vidmantas Jankauskas.
„Visų pirma, nežinau, iš kur profesorius šituos skaičius yra paėmęs, kalba eina apie 5 mlrd. eurų kainą šios dienos kainomis skaičiuojant, ir iš to Lietuvos dalis [...] yra 6–7 mlrd. litų, taip, kad kalbėkime apie lietuviškąją dalį ir aš nežinau, kokius skaičius profesorius ima savo skaičiavimui. Pagal mūsų vidinių resursų galimybes įmonė pajėgi per ateinančius 8 metus pakelti tą sumą, kuri reikalinga Lietuvos vidinei investicijai“, – tikina VAE generalinis direktorius prof. Rimantas Vaitkus.
Finansų analitikas sako, kad tikrai nėra pagrindo teigti, jog dėl šio investicinio projekto brangs elektra Lietuvos gyventojams. VIAP mokestis - tik nedidelė dalis lėšų.
„Galbūt vienerių metų perspektyvoje valstybės investicijos, siekiančios 6 mlrd. skaičiuojant vieną projektą, labai didelės, bet tai yra dešimtmečio projektas ir apskritai, Lietuva per metus investicijoms skiria 5 mlrd. litų. Tai, aišku, išskaidžius tą projektą į dešimtmečio periodą, atitinkamai suplanavus pinigų srautus, tai tikrai nereikalauja papildomų VIAP išlaidų“, – teigia „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekspertas pabrėžia, kad pasirinkus „Hitachi“ ir „Hitachi-GE“, Lietuvai atsivėrė galimybė gauti paskolas iš Japonijos ir Jungtinių valstijų eksporto kredito agentūrų ilgesniam laikui, nei jas suteikia komerciniai bankai. Japonų dalyvavimas leis skolintis pigiau, nes „Hitachi“ kredito reitingas daug geresnis nei Lietuvos valstybės. Ir tai yra viena iš galimybių, leisiančių gerokai sumažinti skolinimosi projektui kainą.
Kodėl Lietuvai būtina naujoji atominė? Prieš trejus metus uždaryta Ignalinos jėgainė tiekė du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros. Dabar tiek pat esame priversti importuoti arba savo elektrinėse deginti brangias rusiškas dujas. Tai per metus kainuoja 2 mlrd. litų. O už visus energetinius išteklius Rusijai kasmet paklojame apie 8 mlrd. Lt. Pusė šių pinigų galėtų likti Lietuvoje, tačiau tam turime pastatyti naujus generuojančius šaltinius, pereiti prie biokuro naudojimo. Tai duotų milžinišką naudą, nes valstybėje liktų užsienio valiuta, taigi sumažėtų prekybos deficitas.