Kadangi vaikai turi daug nuostabių bruožų, ir dažniausiai moterims patinka, lieka neaišku, kodėl “vyras- vaikas” joms yra neigiama sąvoka. Pasigilinus paaiškėja, kad:
Šalia tokių vyrų tenka jaustis “mamyte”;
Su jais nėra saugu, nes jie bijo išbandymų ir rizikos;
Jie nekelia kitų žmonių pagarbos ir dėl jų gėda;
Šalia jų sunku jautis moterimi;
Jie nemoka elgtis atsakingai ir pasekmes suverčia žmonoms ant pečių.
Žinoma, pasitaiko moterų, kurioms kaip tik nesaugu su agresyviais ir savimi pasitikinčiais vyrais. Joms kaip tik smagu gelbėti, auklėti, globoti, mokyti ir rūpintis. Jūs pažįstate tokias moteris - jos saugiai jaučiasi tik tada, kai gali savo partneriui šluostyti nosį ar sušelpti pastoge bei pinigais. Tai - moterys, kurios turi fiksuotą “moters - mamos” vaidmenį.
Vyrai- mūrai jų nejaudina, kaip nejaudina ir standartiniai agresyvūs vyrai. Ne, jas jaudina tik silpni ir nevykę vyrai, nesubrendę ir neįsitvirtinę. Tai savotiškas graikų deivės Demetros įsikūnijimas. Tačiau net ir tokioms moterims ilgainiui jų vaidmuo nusibosta. Ir jos pradeda svajoti apie “tikrą vyrą”. Su kuriuo galima pasijusti silpna moteriške.
Tai įmanoma todėl, kad moterys turi savyje vaikų auginimo programą.
Todėl vienas iš variantų, aiškinančių vyro infantilumą, gali būti toks: jie egzistuoja, kol egzistuoja “moterys- mamos”. Taip, būtent žinojimas, kad kažkur vaikšto gelbėtoja – “mamytė”, ir leidžia vyrams likti neatsakingais, silpnais ir verkšlenančiais vaikais. Nes ateis ir paguos. Jei nebūtų šio žinojimo - toks vyrų elgesys tiesiog neturėtų kaip pasireikšti. Pabūtų toks vyras girtas, neatsakingas ir apsiverkęs, pamatytų, kad niekas jo negelbėja... Ir pasitempęs kelnes bei nusišluostęs nosį eitų kovoti už būvį.
Nevyriški vyrai- kai kurių motiniškų moterų kūrinys.
Kitas variantas, aiškinantis vyro infantilumą, yra aplinkos sąlygos. Vyrams mūrams atsirasti idealiausiai tinka istorinių mūšių laikai. Juk tais laikais “geras vyras”- tai karys. O karys – tai žmogus, ugdantis drąsą, agresyvumą, discipliną ir atsakomybę. Juk laikai dabar kokie? Postindustriniai, mygtukiniai. Kompiuteris, mobilus telefonas, pavarų dėžė- štai su kuo liečiasi vyro rankos. Nei jėgos, nei drąsos tam nereikia. Tokį vyrą augino vieniša postindustrinė mama, darželio auklėtoja ir mokytoja. Nuo kariuomenės jis išsisuko. Jei giminaičiai jį dar įtaiso į kokią firmą, tai jis turi būti lojalus ir išmokti laiku sakyti komplimentus- drąsa bei atsakomybė didelės paklausos čia neturi. Jei jis staiga, tarkime, po psichoterapijos ar įsimylėjęs, imtų rodyti drąsą savo turtingam dėdei, jį... greičiausiai, grąžintų pas psichiatrą. Ir pavadintu psichopatu. O jei imtų jis tai, ką skatina testosteronas, demonstruoti gatvėje - suimtų jį policija. Jei reguliariai elgtųsi įžūliai - uždarytų jį į kalėjimą. O socialiai remtinam vyrui turtingoje šalyje dirbti iš vis nereikia- savo pašalpą (kuri, tarkime, Olandijoje, siekia 2000 Lt į mėnesį) jis vis vien gauna.
Nevyriški vyrai- visuomenės pagimdyti ir netgi socialiai patogūs vyrai.
Kaip dar galima paaiškinti vyro infantilumą? Jo pasirinkimu. Tiesiog susidūrus su gyvenimu kiekviename jauname žmoguje iškyla dilema - elgtis drąsiai ir atsakingai ar teisintis, bėgti ir slėptis. Todėl kai kuriais momentais vyras tarsi pasirenka, koks jis bus. O pasirinkęs sukuria savo nuomonę apie save. Tarkime: ”aš silpnas”. Arba “aš stiprus”. Ir jau toliau ima elgtis nesirinkdamas - atitinkamai su tuo, kuo save laiko.
Štai troleibuse girtas chuliganas kimba prie merginos. Trys vyrai skubiai pasišalina, nes jų galvose įsižiebia “gali į kaulus gauti”. Dar aukščiau, ten, kur yra jų identiškumas, pas juos parašyta: ”silpnokas ir bailokas”. Vėliau paklausti, kodėl pabėgo, jie pasako: ”mes ne didvyriai. O tu nepabėgtum - prieš tokį “ambalą”? Visi pabėgtų”. Nes jų “visi”- tokie, kaip ir jie. Tai yra tie, kurie lenkiasi prieš jėgą, bijo jos.
Tačiau – kas tai? Vienas vaikinas, lyg ir nelabai raumeningas, stoja ginti merginą. Į kaulus jis gal ir gauna, o gal ir ne (chuliganai- baili liaudis). Ir šio vaikino galvoje sekundei įsižiebia “gali į kaulus gauti”, tačiau tai užgožia mintis ”o kas gi, jei ne aš, ją apgins?” Todėl, kad jo identiškume parašyta: ”normalus, merginas ginantis vyras”. Todėl po to, kai jo klausia: ”ar tu nebijojai?”,- jis atsako: ”apie tai tuo metu negalvojau. Visi mano vietoje taip pasielgtų”. Todėl, kad jo “visi”- tai vyrai, kurie gina merginas. Jei jis pasielgtų kitaip, jaustųsi labai blogai. Nes jam baisiau prieš savo tapatybę, savo aukščiausiąjį principą eiti, o ne prieš jėgą.
Vyriški vyrai - tiesiog tie,kurie pasirinko būti vyrais.
Žinoma, galima pasakyti, kad bet kuriam vyrui užeina silpnumo akimirkų. Kad kiekvienam pasitaiko bijoti, nuo ko nors priklausyti, paverkti ar pasiguosti. Juk vyrai neturi būti “mačo”, o turėtų būti “džentelmenai” –kilę nuo žodžių “gentle”- “švelnus”, ir “man”- “vyras”.
Bet ką daryti moteriai, jei ji aptinka, kad jos vyras- nesvarbu, kodėl, - per daug dažnai ir ilgai rodo infantilumą, slepiasi nuo atsakomybės, demonstruoja vaikišką įžeidumą ar priklausomybę? Jei jis tik “gentle”, bet ne “man”?
Pasakysite: jai reikia arba tai priimti, arba nuo tokio vyro nusišalinti? Aha. Tačiau jei viskas būtų taip paprasta, nebūtų tokio reiškinio pasaulyje. Išnyktų jis pagal Darvino rūšių kovos dėsnį.
Todėl moteriai reikėtų pažvelgti ir į save: kokiu “mamišku” elgesiu aš kuriu vyrui sąlygas būti infantilišku? Ar aš saugiai jaučiuosi su “tikru“ vyru?
Žinoma, galima pafantazuoti apie tam tikrus būdus, kurie vyrą priverstų elgtis atsakingiau. Tarkime, paradoksiškai atleisti vyrą nuo visko, tame tarpe ir nuo dantų valymo ir pasisiūlyti jam išvalyti dantis, pakonsultuoti jį darbo klausimais bei padėti užsisagstyti marškinių sagas. Daryti tai reikia be ironijos su giliu supratimu: Pietryčių Azijos sekso pramogų centruose gana populiaru vyrams užsivilkti šliaužtinukus, sauskelnes ir atsigulti į lovelę su čiulptuku burnoje ir barškaliuku kumštyje... Gal pasiūlyti jūsų vyrui pažaisti tokį seksualinį žaidimą?
Tačiau nepersistenkime: pasirinkti elgtis vyriškai vis tiek turi jis pats. Toks jau tas vyriškumas - nekenčia globos ir mėgsta pasirinkimo laisvę. Palikime vyrui laisvę - laisvę užaugti ar laisvę grįžti atgal.
