Dabar galvoju kodėl visų pirma parašiau "vyras". Hm. Tegul būna taip - ŽMONA ir VYRAS. Bet neskamba! 0-1 vyrų naudai.
Kartais kai pagalvoju... Vien jau pats teiginys "kažkas turi pasikeisti po vestuvių" daugumai duoda peno toms mintims, jog iš tikrųjų ims ir pasikeis. C'mon, žmonės! Nėra to tAAAAdAAAM po vestuvių, nėra. Jei jūsų sugyventinis (bet tai ir bjauriai skamba) knarkė iki vestuvių, jis taip pat sėkmingai knarks ir po vestuvių.
Jei jūsų sugyventinė (kas sugalvojo šį terminą???) lakavosi nagus ryškiai raudona spalva, ji ir toliau tai darys. Rezultatas 1-2. Ir toliau laimi vyrai. Gerai, baigiu juokus. Būsiu rimta.
Taip, pasikeičia statusas. O žinote, man nė to statuso nereikia. Sutinku jog turi būti "tvarka", turime savo atžaloms rodyti teigiamą šeimos pavyzdį (nes juk tik susituokusieji gali vadintis šeima), tačiau noriu paklausti - kam tie rėmai į kuriuos taip norima visus įsprausti? Mes tarsi užprogramuoti.
Štai išteka mergina ir galvoja - "na dabar tai jau jį prispausiu". O čia anaiptol. Jis tuomet galvoja - "siaubas, ko ji iš manęs
nori, vedžiau raganą". Ir tai tik vienas mažytis pavyzdėlis iš to, kokią nuomonę visuomenė suformavo mums apie santuoką. Na tiesiog rožinis pasakų pasaulis. Išteki ir viskas bus kitaip. Arba vedi ir galvoji - "na, va dabar tai jau mano žmonelė keps kotletus kiekvieną dieną". O iš tikrųjų kaip yra?
Kas yra santuoka ir ar kas nors pasikeičia? Ką tik pasijaučiau taip, lyg būčiau kunigas. Ne, reikia kažkaip kitaip dėstyti savo mintis.
Būna dienų, kai nori dAAAug pasakyti, o ššš (atsiprašant) gaunasi... Turbūt oras veikia. Nors ne. Mane tiesiog erzina pati rašinio tema, kuri lyg ir tvinkčioja ten giliai smegenyse, jog kažkas turi pasikeisti, kažkas turi pasikeisti... Bet aš veju tą mintį, nes ji klaidina. Noriu visus garsiai informuoti, jog pačiuose santykiuose niekas neturi pasikeisti. Na, bent jau protingai žiūrintiems į gyvenimą.
Vienas pavyzdys. Čia jau iš mano asmeninės patirties. Ištekėjau. Ir. Aš nebeturiu vardo. Įsivaizduojate? Mane pristatinėja - "sveiki, čia mano žmona". Mane iškart išmuša pykčio alergija. Skubu taisyti padėties ir sakau - "sveiki, čia mano vyras. Jo vardas VYRAS". Tada man vyras - "ką tu čia išsidirbinėji". Protingi ironiją supranta. O protingiausi paklausia kuo aš vardu. Liuks.
Vėl nukrypau nuo temos. NORS. Aš atsakiau į klausimą kas pasikeičia po vestuvių. Santykiuose niekas, visuomenėje statusas. Vyras ir toliau sėkmingai knarkia, žmona lakuojasi nagus ryškiai raudonu nagų laku. Labai apgailestauju, jei nuvyliau tas/tuos, kurie tikisi, jog turi įvykti "Abrakadabra".
Kaip aš sakau - jei tau gera su žmogumi net kai jis blogas, jei tau gera, kai jis geras, vadinasi tai tavo žmogus. Tu žengi per gyvenimą su visais pliusas ir minusais. O kai suvoki, jog tie pliusai atsveria visus minusus - drąsiai galime sakyti, jog esame laimingi ir nieko nereikia keisti. Galbūt net ir paties statuso.
Ir visgi, kažkodėl 1-2 nugalėjo vyrai. Aš jau seniai sakiau, jog nėra teisybės šiam Pasauly.
Kristina
