Nemokėjimas deramai vertinti savo kūną daugeliui iš mūsų gadina gyvenimą. Būtent nemokėjimas mylėti savo kūno dažniausiai sukelia valgymo sutrikimus, kuriuos tenka gydyti specialistams. Dėl to, kad tokių sutrikimų skaičius kasmet didėja, priimta kaltinti žiniasklaidą, formuojančią grožio standartus, nesuderinamus su įprastais matinimosi įgūdžiais.
Tačiau kodėl prakeikiantys naujas tendencijas pamiršta apie tai, kad mada yra kūryba, o kūryba nemoko, kaip reikia gyventi. Jei viena mergina pasižavi lieknu modeliu ir užverčia žurnalą, o kita, išvydusi tą patį modelį, nusprendžia atsisakyti vakarienės, tai problema veikiausiai susijusi ne su žurnalu, o su ta mergina. Kodėl ji nevertina savęs?
Lyginimasis su kitais
Lyginti save su kitais kartais būna naudinga – tai gali motyvuoti mus veiklai. Tačiau reikia elgtis atsargiai: kai kuriuos žmones toks lyginimasis gali ne įkvėpti, o sukelti jiems depresiją. Žmogus nesugeba objektyviai savęs įvertinti, todėl lyginimasis su aplinkiniais išmuša mus iš vėžių. Net jei mes su kitais žmonėmis turime kažką vienoda, mes vis tiek atrodome kitaip.
Kuo dažniau lyginsime save su modeliais, tuo blogiau galvosime apie save. Taip, ideali aerobikos instruktorės figūra gali mus įkvėpti aktyviau sportuoti, tačiau žvelgdami į ją, mes sau dedame riebų minusą. Kuo daugiau tokių minusų prisikaupia, tuo prasčiau mes save vertiname ir vis labiau nutolstame nuo realaus savęs vertinimo.
Savęs vertinimą galima patikrinti atlikus paprastą testą. Jei parduotuvės matavimosi kabinoje pamatote, kad drabužis ant jūsų “guli” ne taip, kaip reikėtų, ką dėl to kaltinate? Ar bus kaltas jūsų užpakaliukas bei liemuo, ar tiesiog ne tas drabužio sukirpimas? Jei jūs pasirenkate antrąjį variantą, su jumis viskas gerai, bet jei pirmą – reikia skubiai imtis priemonių.
Mamos - dukros
Grupių psichologijos specialistė Molly Castelloy pažymi, kad tai, kaip mes save vertiname, smarkiai priklauso nuo mūsų santykių su motina. Tačiau esmė susijusi ne tik su tuo, kad ji mus nepakankamai girdavo – motinos įtaka yra kur kas gilesnė.
Mes perimame savo motinos požiūrį į savo kūną: jei mūsų mama nebuvo patenkina tuo, kuo ją apdovanojo gamta, tai kaip mes galime išugdyti meilę savo figūrai? Maži vaikai tėvų veiksmus supranta kaip pagdrindį gyvenimo šiame pasaulyje būdą ir nesąmoningai kopijuoja jų metodus į savo vidinę įpročių bazę. Todėl kai kitą kartą žvelgdamos į veidrodį iš nevilites atsidūsite, pagalvokite, ką jums primena toks atodūsis? Beje, tėvų elgesio modelis ilgą laiką gali išlikti sąmoningai neatpažintas.
Mums didelį poveikį daro ir jausmai, kuriuos perduoda tėvai. Viena mergina pasakojo, kad vaikystėje ji buvo labai liesa. Mama ją vadindavo “plonu stiebeliu”. Ilgainiui šis posakis pasimiršo, o jo ironija išliko: ji iki šiol stengiasi priaugti keletą kilogramų.
Jeigu vaikystėje jums mama tvirtino, kad jūs turite trūkumų, tai įrodinėti sau, kad yra ne taip, galima iki begalybės. Marija pataisė nosies formą ir planuoja patobilinti dar kelias savo kūno dalis. Viskas prasidėjo, kai jai buvo 7 metai. Mama nuvedė dukrą pas kosmetologą, kad šis patartų, kaip sumažinti, mamos nuomone, pernelyg didelę jos burną.
Problemos su burna buvo išspręstos plastine operacija. Nuo tada mama skatino Mariją ištaisyti savo trūkumus chirurginiais metodais. Tačiau toks elgesys ribojasi su neuroze. Galime pastebėti, kad sunkumų turi ir mama, ir dukra. Marija besąlygiškai klausė mamos ir naudojosi jos patarimais. Mama, savo ruožtu, nesugebėjo priimti savo vaiko tokio, koks jis yra. Joms reikėjo kreiptis ne pas chirurgus, bet pas psichologą. Chirurgas tokiu atveju, kaip jau žinome, negali padėti.
Išsiaiškinti, kokią įtaką jums padarė mama, nelengva. Tačiau tai padaryti būtina. Pamėginkite atpažinti savo elgesyje jos įpročius. Toks įsisąmoninimas padės atskirti save nuo mamos, geriau suprasti, kurie veiksmai yra jūsų, o kurie paveldėti iš vaikystės. Gali būti, kad pamatysite, jog užaugusi esate visai neprasta!
Karas baigtas
Pripažinti problemą ir ją suprasti yra pusė darbo. Lieka tik ją išspręsti. Ką galime padaryti, kad dar labiau pamiltumėm save? Psichologė ir knygos “Love your body, love your life” (Mylėk savo kūną, mylėk savo gyvenimą”) autorė Sarah Maria siūlo kelis paprastus žingsnius.
Vizualinė dieta. Savęs lyginimas su lieknomis merginomis iš žurnalų fotografijų, kurios dažnai būna apdorotos kompiuterinėmis programomis, tik formuoja žemą savęs vertinimą. Jeigu nuotraukos iš žurnalų ilgam išlieka jūsų atminty, teks atsisakyti net nuo pirkinių internetinėse apatinio trikotažo parduotuvėse.
Rengtis taip, kad patiktumėt sau. Jeigu pačiai taip apsirengti nepavyksta, teks kreiptis pas profesionalus. Svarbu vilkėti tokiais drabužiais, kad jie ir puoštų, ir džiugintų. Labai dažnai drabužiai, kurie mums patinka, mums netinka, o tie rūbai, kurie užmaskuoja figūros trūkumus, atrodo neįdomūs.
Atsirinkite aplinkinius. Jeigu pažįstama nuolat verčia jus abejoti savimi, verčiau laikykitės nuo jos atokiau. Kam jums reikalinga draugė, jeigu ji nuolat primena jūsų netobulumus? Tegu artimieji tampa jūsų palaikymo grupe!
Dalinkite ir priimkite komplimentus. Pasaulio suvokimas formuojasi iš to, ką mes pastebime. Kuo daugiau grožio pastebėsime, tuo dažniau su juo susidursime. Stenkitės pagirti dailius banko darbuotojos auskarus, pardavėjos šypseną, naują kolegės palaidinę. Mokėjimas nuoširdžiai pranešti žmonėms tai, kas jus žavi, yra menas, tačiau jo verta išmokti. Pagirdamos kitus, ir pati sulauksite dėmesio. Tačiau išgirdusios komplimentus, nesistenkite jų atmesti ar analizuoti. Taip pripažinsite, kad esate jų vertos.
Skirkite dėmesio savo įpročiams. Kai įsimylime ar susirandame naują draugą, mes jam skiriame daug dėmesio. Mus domina, ką jis mėgsta, kaip jis gyvena. Lygiai tokį patį dėmesį turime skirti ir sau. Susimąstykite apie save ir įsidėmėkite viską, kas jums patinka: nuo apgamų iki nagų formos, nuo aprangos manierų iki įpročio darytis manikiūrą. Visa tai turi tapti pasididžiavimo objektu!
Nebarkite savęs. Pozityvus savęs vertinimas yra raktas į sėkmę. Uždrauskite sau vadinti save „stora“ ar „karve“. Kai tik mes ką nors sau pasakome, pradedame skirti tam dėmesį – ir sąmoningą, ir nesąmoningą. Kai kurios merginos, ištarusios sau „Kaip aš pasitaisiau!” pradeda tai regėti svarstyklėse. Kalbėti su savimi galima tik teigiamai, nors iš pradžių tai nebus lengva.Tačiau meluoti sau irgi neverta: 100 kg sveriančiai moteriškei nederėtų tikinti save, kad ji esanti „liauna gazelė“. Tačiau pasakyti, kad „noriu būti liekna ir sveika“, gali kiekviena.
Sveikas požiūris į savo kūną priklauso nuo mūsų pačių. Reikia dirbti su savimi ir keisti ne savo išvaizdą, bet įsitikinimus, elgesio šablonus ir reakciją į kitų žodžius bei poelgius. Kuo mažiau prie savęs kabinėjamės, kuo mažiau trūkumų pastebime ir kuo daugiau save giriame, kad ir už nereikšmingus privalumus, tuo mūsų santykiai su savimi būna gerensi. Mylėkite save ir kartais pasilepinkite. Leiskite sau ne tik pyragėlius, bet ir drąsius poelgius. Kuo dažniau taip elgsitės, tuo greičiau jūsų kūnas liausis gadinęs jums nuotaiką.
