„Bendravimo nebuvo iš mano pusės, nes mama man tiesiog nebuvo artima. Nuo vaikystės mane augino močiutė. Turėjau barjerą, negalėjau suprasti ir pateisinti tam tikrų mamos poelgių. Smerkiau ją už tai, kad negalėjau augti normalioje šeimoje, skyriausi nuo kitų vaikų. Į mokykloje vykusius tėvų susirinkimus eidavo močiutė, dėl to man buvo gėda. Sunkiai išgyvenau“, - pasakojo R. Kirilkinas.
Prieš maždaug trejus metus Ruslanas susitiko su savo mama pasikalbėti. Vaikinas pasakojo, kad tokiam žingsniui prireikė įveikti barjerą, nusiteikti. Sūnus pasikvietė mamą į susitikimą, atvirai pasikalbėjo. Abu susėdė prie stalo verkė, išsiaiškino, kas daugiau nei du dešimtmečius slėgė.
„Pokalbis buvo be grimo, be neapykantos, pagiežos. Susitikome neutralioje aplinkoje, prisėdome prie stalo. Išsikalbėjome. Sužinojau daug faktų apie save, ką jai reikėjo patirti, kai manęs laukėsi, nes jai buvo 17 metų. Apsiverkėme, apsikabinome. Aš jos atsiprašiau, ji manęs irgi atsiprašinėjo. Pradėjome bendrauti. Pasijutau be galo blogai. Išklausiau jos, nes iki tol močiutė ir kiti šeimos nariai mane visą gyvenimą nuteikinėjo prieš mamą. Dėl šitos priežasties nebuvo galimybės su mama išsikalbėti anksčiau, tačiau tai, kad būtų pradžia, bendravimas, reikėjo įdėti daug pastangų. Tai man buvo tema – tabu. Niekada apie tai nekalbėdavau. “, - DELFI pasakojo jis.
Atvirai pakalbėjęs su mama Ruslaną apėmė neigiamos emocijos. „Pasijutau šlykščiai“, - atskleidė apie po pokalbio patirtus išgyvenimus dainininkas ir pridūrė neturįs teisės smerkti ir pykti ant žmogaus, kuris jam suteikė gyvybę.
„Mama atsakė į visus mano klausimus. Kiekvienas darome klaidų, už jas sumokame. Aš joje pamačiau žmogų, einantį gyvenimo keliu, kuris gali ir klysti, ir priimti netinkamų sprendimų. Nė vienas iš mūsų negimė su gyvenimo instrukcija“, - kalbėjo R. Kirilkinas.
Nuo šiol mama jam – daugiau nei draugė. Mama apie Ruslano išgyvenimus ir rūpesčius sužino pirmoji, mat įgijo sūnaus pasitikėjimą. R. Kirilkinas jaučiasi skaudinęs mamą, nes su ja tiesiog atsisakydavo bendrauti ir gailisi, kad nesugebėjo užmegzti ryšio su artimiausiu žmogumi taip ilgai.
„Gailiuosi, kad kiti žmonės man darė tokią įtaką, apkalbinėjo ir smerkė mamą man girdint. Pas močiutę augau nuo pat gimimo. Tačiau kai susidome prie stalo ir išsikalbėjome, pirmą kartą visą istoriją išgirdau iš jos lūpų. Patikėjau ja, o ne kitais, kurie ilgą laiką mane nuteikinėjo prieš ją. Radau savyje vidinės jėgos pažvelgti į ją kaip į žmogų. Jeigu man dabar kas nors apie ją pasakotų negatyvius dalykus, nedvejodamas pulčiau jos ginti. Viską paaukočiau dėl jos, nes labai ją myliu“, - pasakojo Ruslanas.
Dainininkas, pasakodamas apie prieš trejus metus prasidėjusį bendravimą su mama tikino nebendravęs su brangiausiu žmogumi dėl to, kad niekaip negalėjo rasti atsakymų į tam tikrus klausimus. Be to, artimieji ragino su mama nebendrauti, nuolat vardindavo jos padarytus prasižengimus.
„Man pasisekė. Gyvenau su močiute, tačiau dėl to labai nesisieloju, gyvenime viskas atsitinka taip, kaip ir turi būti. Viskas tik į gerą“, - kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, kodėl po trijų metų bendravimo nusprendė apie santykius su mama prabilti tik dabar, Ruslanas sakė, jog viskam turi ateiti laikas. Esą iš pradžių vaikinas nenorėjęs apie tai kalbėti garsiai, nes manęs, jog tokie dalykai yra labai asmeniški.
„Noriu, kad tai būtų kaip viešas mano atsiprašymas, dėl tam tikrų aplinkybių ji negalėjo būti mano vaikystės, paauglystės ir brandos dalimi. Labai ją myliu ir jaučiuosi besielgęs labai blogai. Kažkada maniau, kad galiu ją smerkti už tai, ko ji nepadarė, už tai, ką padarė. Klydau“, - įsitikinęs dainininkas.
Ruslanas nuo šiol apie mamą kalba tik gražiausiais žodžiais. Jis jaučiasi dėkingas už tai, kad iš mamos paveldėjo balsą. Vaikinas prisiminė, jog dar jo besilaukdama mama turėjo pasiūlymų daryti dainininkės karjerą, tačiau tai nepavyko. „Aš atsiradau jos gyvenime ir ji dainininke netapo. Už tai aš turiu puikų balsą, galiu dainuoti. Pabendravęs su ja supratau, iš ko viską gavau. Kai susitinkame, padainuojam kartu. Ji džiaugiasi, kad esu scenoje, kad tapau dainininku. Ji pati kažkada to labai troško“, - pasakojo pašnekovas.
Ruslano mama Sveta gyvena Norvegijoje, maždaug už 100-o kilometrų nuo Oslo. Prieš trejus pradėti kurti sūnaus ir mamos santykiai seniai įgavo pagreitį. Jiedu labai dažnai bendrauja internete, pats Ruslanas mamą dažnai aplanko.
Pasiteiravus, kaip jo ir mamos bendravimą vertina močiutė, dainininkas sakė pastebėjęs jos pavydą. „Močiutė Zina mane išaugino, aš ją taip pat vadinu ją mama. Man pasisekė, kad turiu dvi mamas. Manau, tai buvo moteriška konkurencija. Močiutė turi su tuo susitaikyti ir manau – susitaikys. Močiutė buvo iš tų žmonių, kurie nedegė noru, kad aš suartėčiau su mama. Galiu pateisinti ją. Ji man suteikė viską, ką galėjo, užaugino mane. Juokingas tas jos pavydas, kartais močiutei nesakau, kad važiuoju pas mamą, nes ji labai jautriai reaguoja“, - DELFI pasakojo jis ir baigdamas pokalbį pridūrė, kad šiuo metu jo gyvenimas – be galo gražus. Daininkas sakė besidžiaugiąs viskuo, ką gyvenimas jam davė.
„Nepateisinu vieno – močiutės ir šeimos narių nuteikinėjimų prieš mamą. Močiutė pati norėjo iš mamos mane atimti. Ji netikėjo, kad mama susitvarkys savo gyvenima, kad sugebės mane auginti. Sunku pasakyti, kaip viskas būtų buvę, jei būčiau augęs su mama. Man buvo sakoma, kad mama – blogiausias žmogu. Bet iš tikrųjų niekas neturėjo teisės mano mamos smerkti ir atkalbinėti nuo bendravimo, tačiau neabejoju – laikas išgydys visas žaizdas“, - įsitikinęs R. Kirilkinas.
