Ligšioliniai bandymai įregistruoti medikamentinio aborto preparatą mifepristoną, kitaip dar vadinamą “Myfegine” ar RU - 486, Lietuvoje baigėsi nesėkmingai. Paskutinioji ataka sutapo su ministro Juozo Oleko atėjimu vadovauti ministerijai. 2003 metų pradžioje vyko konferencija medikams, o balandį, radus užtarėjų Seime, čia buvo surengta cheminį abortą pristatanti konferencija, virtusi skandalu, kadangi šioje įstaigoje diskutuota apie dar neregistruotą preparatą ir neįteisintą gydymo metodą.
J.Olekas buvo kaltinamas nėštumo nutraukimo alternatyvos protegavimu. Paaiškėjo, kad prieš tapdamas ministru jis vadovavo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijai, kuri aktyviausiai propaguoja medikamentinį abortą mūsų šalyje. Be to, su grupe žinomų šalies medikų, ministras buvo išvykęs į konferenciją, skirtą medikamentiniam abortui, surengtą Paryžiuje.
Preparatas vos nebuvo įregistruotas 2002 metais, dokumentai jau buvo pasiekę Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Galimas dalykas, ši registracija būtų taip ir praslydusi, jei ne triukšmas, kilęs po to, kai Latvijos spauda pranešė, jog mifepristonas jau įregistruotas Lietuvoje, nors to ir nebuvo.
Tačiau tuometinis ministras Romualdas Konstantinas Dobrovolskis sudarė autoritetingą komisiją, kuri balsų dauguma nepritarė medikamento įregistravimo tikslingumui ir taip sužlugdė kai kurių asmenų viltis pasipelnyti. Juk viena mifepristono, kuris naudojamas cheminiam abortui, dozė kainuoja 400 litų.
Po paslapties skraiste
Teigiama, kad mifepristoną gamina Prancūzijos farmacijos kompanijos “Danco Laboratories” ir “Exelgyn France”, kurioms Lietuvoje atstovauja firmos “Medisana” direktorius Vadimas Grebinskis, kardiologas, privačių gydymo įstaigų asociacijos vadovas. Jį galima pamatyti visose konferencijose, kuriose pristatomas medikamentinis abortas.
Antradienį sostinėje surengtoje konferencijoje V.Grebinskis prisistatė kaip vienas iš nedaugelio vyriškos lyties atstovų, ginančių moterų teises, iš jų - teisę pasirinkti visus nėštumo nutraukimo metodus.
Šią savaitę Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos surengta konferencija skambiu pavadinimu “Moters teisių įgyvendinimas Lietuvoje: teisė pasirinkti” buvo įslaptinta. Tikriausiai todėl joje dalyvavo vos keliolika moteriškių, atstovaujančių nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniams darbuotojams ar apskritai nežinia kam. Tačiau ar tokia auditorija gali pretenduoti į atstovaujančią visuomenės nuomonę?
Viena žinoma Lietuvos psichiatrė “Kauno dienai” patvirtino, kad norėjo patekti į konferenciją ir pakalbėti, tačiau nepavyko. Jai buvo teigiama, kad nėra vietų. Prieš tai ji buvo “išegzaminuota” telefonu, kodėl domisi šiuo klausimu, ką galvoja apie jį. Paaiškėjus, kad nėra medikamentinio aborto šalininkė, duota suprasti, jog yra nepageidaujama. Psichiatrė piktinasi, kad asmenų grupelė, prisidengusi skambiomis frazėmis, bando “prastumti” metodą, kurio vartotojas bus nemaža visuomenės dalis be platesnių diskusijų.
Prieštaringi atsiliepimai
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, propaguodama medikamentinį abortą, remiasi Pasaulinės sveikatos organizacijos nuomone, kad šis nėštumo nutraukimo būdas yra saugus, veiksmingas, naudojamas daugelyje šalių. Asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė tikina, kad metodo priešininkų argumentai - grynas melas, nes nėra paremti moksliniais tyrimais: “Jie rodo, kad metodas saugesnis už chirurginį, veiksmingas ir daugelio moterų pageidaujamas. Kodėl mūsų moterys negali jo rinktis?”
Asociacijos tinklalapyje skelbiami tik teigiami atsiliepimai apie cheminį abortą. Čia galime rasti žinomos ginekologės, neseniai išrinktos į Seimą profesorės Vidos Čigriejienės straipsnį, parašytą kartu su kolege, palankiai vertinantį šį nėštumo nutraukimo būdą. Specialistė ir anksčiau neslėpė nelaikanti jo baubu, nes, išstudijavusi šaltinius, nerado įtikinančių įrodymų, kad šis metodas turėtų būti atmestas.
Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė išskyrė kelis aspektus: “Kaip specialistė laikausi nuomonės, kad tai saugus nėštumo nutraukimo būdas, jei atliekamas moterims, kurioms tinka, laiku, prižiūrint gydytojui. Jei šis metodas nepriimtinas visuomenei, ginekologai nesirengia dėl jo įteisinimo kautis. Yra kiti nėštumo nutraukimo būdai, nors kiekviena intervencija, chirurginė ar cheminė, turi tam tikrą rizikos laipsnį”, - tikina R.Nadišauskienė.
Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas Virgilijus Rudzinskas neigiamai vertina aborto alternatyvą: “Einame ne ta kryptimi. Vietoje to, kad ieškotume, kaip krizėje atsidūrusiai moteriai ar šeimai padėti, kad ji nedarytų aborto, propaguojame nėštumo nutraukimo metodą, kai tereikia nuryti tabletę, ir problema pamiršta. Moterims jis gali pasirodyti patrauklus ir pastūmėti rinktis šią išeitį”.
Jo teigimu, yra daug medicininių kontroversijų, netgi susijusių su moterų žūtimi. “Kalbant apie abortus, nesvarbu kokius, visuomet yra suinteresuotos struktūros, kurios iš jų pelnosi. O medikamentiniame nėštumo nutraukime atsiranda vaistas, jį gaminančios farmacijos kompanijos interesai. Ar jūs girdėjote, kad specialios konferencijos būtų organizuojamos dėl kokio antibiotiko legalizavimo ir net iki tokio lygio, kad tokį renginį įmanoma surengti Seime”, - piktinasi pašnekovas.
Abejonės dėl saugumo
Atrodo, kad medikamentinio aborto ypatingo saugumo mitas žlunga. Lapkričio 15 dieną JAV Maisto ir vaistų administracija paskelbė naują informaciją apie mifepristono, vartojamo cheminiams abortams, saugumą. Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Stakišaitis, ir Poregistracinio vertinimo poskyrio vedėja Margarita Maskeliūnaitė, vaistų gamintojai gavo pranešimus apie sunkias bakterines infekcijas, užsitęsusį kraujavimą, trūkusį negimdinį nėštumą ir mirties atvejus.
Tai privertė peržiūrėti preparato saugumą, nutarta, kad jo charakteristika turi būti papildyta nauja informacija apie galimą retą bakterinės infekcijos, sepsio, kraujavimo bei mirties riziką, kai nėštumui nutraukti vartojamas mifepristonas. Pasak pašnekovų, oficialiame pareiškime nurodoma, kad bus tęsiama mifepristono vartojimo saugumo stebėsena.
D.Stakišaitis primena, kad 2002 metais SAM sudaryta komisija nagrinėjo šio vaisto registravimo mūsų šalyje klausimą ir nusprendė, kad jį registruoti netikslinga, įvertinus etinius ir socialinius aspektus. “Šio vaisto vartojimas abortui sukelti nėra chirurginio metodo alternatyva, nes po jo dažnai tenka atlikti chirurginę intervenciją, o nepageidaujamos reakcijos pasitaiko 4 - 6 kartus dažniau nei darant chirurginį abortą”, - pateikia duomenis specialistas.
Naujasis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga kol kas nėra detaliai susipažinęs su medikamentiniam abortui naudojamu preparatu. Jei būtų inicijuojamas jo registravimas, ministras prašytų iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos detalios informacijos apie mifepristoną, jo šalutinį poveikį, registraciją kitose šalyse ir tada priimtų sprendimą. “Tiek, kiek dabar esu susipažinęs su situacija, man atrodo, kad yra visokių šalutinių poveikių ir preparatas nėra labai saugus”, - aiškino ministras, tik vakar pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos kolektyvui.
